2019 metų sausio mėnesio prekių ženklų vidutinis krepšelis kainavo 38,36 eurus, tai antra pagal brangumą krepšelio kaina per pastaruosius dvejus tyrimo metus. Brangiau prekių ženklų vidutinis krepšelis kainavo tik 2018 metų birželį – 38,62 euro.
2019 metų sausio mėnesio vidutinis krepšelis brango 5 proc., lyginant su praeitų metų gruodžio pigiausių produktų vidutiniu krepšeliu, kuris kainavo 36,55 euro. 2019 metų sausio mėnesio prekių ženklų vidutinis krepšelis buvo 1,8 proc. brangesnis nei 2018 metų sausio atitinkamas krepšelis, kuris kainavo 37,68 euro.
Pigiausiai prekių ženklų tyrimo krepšelį buvo galima įsigyti parduotuvėse „Norfa“ (37,23 euro) ir „IKI“ (37,57 euro), brangiausiai – e-parduotuvėje „Barbora“ (39,21 euro) ir parduotuvėje „Rimi“ (39,58 euro).
Sausio mėnesio vidutinis pigiausių prekių krepšelis kainavo 50,80 euro, tai 0,7 proc. brangiau nei praeitų metų gruodžio pigiausių produktų vidutinis krepšelis, kuris buvo pasiekęs mažiausią kainą (50,47 euro) per pastaruosius dvejus tyrimo metus.
Didėja skirtumas tarp populiariausių prekės ženklų ir pigiausių prekių kainų
„Price.lt“ tyrimus vykdantis Arūnas Vizickas portalui LRT.lt teigė, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, kad populiariausių prekių ženklų krepšelis brangsta. Tuo metu pigiausių prekių krepšelio kaina išlieka stabili.
„Tas skirtumas yra labai ženklus ir kartais jis viršija net 2 kartus. Pavyzdžiui, pigiausias saulėgrąžų aliejus su prekiniu ženklu kainuoja apie 2,5 euro, tuo metu pigiausias saulėgrąžų aliejus su privačia etikete kainuoja 0,89 centus už 1 litrą“, – portalui LRT.lt komentavo jis.
Anot A.Vizicko, krepšelių skirtumo didėjimui įtakos turi tai, kad vyriausybė ėmėsi projekto „Produktų kainos“.
Skirtumas tarp prekės ženklų ir pigiausių prekių kategorijos – į pirmąją patenka populiariausių gamintojų prekių ženklai, tokie kaip „Rokiškio pienas“, „Vilkyškių pieninė“ ir kiti. Į pigiausių prekių krepšelį patenka prekybos tinklų atstovaujami prekės ženklai, kurie dar vadinami privačiomis etiketėmis („Farm milk“, „Cento“, „Pivo“ ir kt.).
Anot A.Vizicko, krepšelių skirtumo didėjimui įtakos turi tai, kad vyriausybė ėmėsi projekto „Produktų kainos“.
„Į pigiausius projektus yra sutelkta labai daug dėmesio. Mes juos kontroliuojame jau dvejus metus. Atėjo dar vyriausybinis portalas (produktukainos.lt), įkurtas žemės ūkio ministerijos, kur jų atstovai vaikšto ir fotografuoja prekių kainas. Kadangi yra dėmesys iš visuomenės, vyriausybės, visi tinklai reaguoja ir stengiasi išlaikyti mažą pigiausių prekių krepšelio kaina“, – komentavo A. Vizickas.
Anot jo, prekiniams ženklams dėmesys yra mažesnis, todėl prekybininkai naudodamiesi vartotojų lojalumu palaiko aukštesnę šių produktų kainą.