Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Prekyba sendaikčiais šiemet bus dar aktyvesnė

Didžiausio Baltijos šalyse senturgio „Laiko ratu“ organizatoriai pastebi, kad šiemet susidomėjimas sendaikčiais Lietuvoje – dar didesnis ir prognozuoja, jog tokia situacija išsilaikys visus ateinančius metus.
Sendaikčių turgus
Sendaikčių turgus / Organizatorių nuotr.

„Kaip ir anksčiau, yra nemažai žmonių, kurie pirkdami sendaikčius investuoja savo lėšas, be to, stabilizuojantis ekonominei padėčiai mūsų šalyje, vis daugiau lietuvių vėl dairosi įdomių sendaikčių namų interjerui, aktyvėja kolekcionieriai“, – pasakoja Jonas Plenta, vienas iš senturgio „Laiko ratu“ organizatorių.

Savaitgalį, kovo 23–25 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“ pirmą kartą šiais metais vykęs sendaikčių turgus sulaukė 10 proc. daugiau lankytojų nei įprastai.

„Dar praeitų metų pabaigoje pastebėjome, kad pirkėjai pageidauja įdomesnių, retesnių daiktų. Todėl šį kartą pakvietėme daugiau svečių iš užsienio, kurie atvežė anksčiau pas mus nematytų ar mažiau matytų sendaikčių. Sulaukėme daug teigiamų atsiliepimų iš senturgio lankytojų, kurie palankiai vertino pagausėjusį prekiautojų iš užsienio būrį, todėl į kitus šių metų renginius planuojame pakviesti dar daugiau užsieniečių“, – sako J. Plenta.

Šį kartą senturgyje lankėsi gerokai daugiau svečių iš Lenkijos, nei įprastai, kitą kartą viliamasi pakviesti daugiau sendaiktininkų iš Vokietijos ir Rusijos.

Į šį sendaikčių turgų Kaune iš viso susirinko apie 300 sendaiktininkų, antikvaro kolekcininkų, bukinistų, numizmatų ir filatelistų, jį aplankė beveik 250 tūkst. žmonių.

Senturgis „Laiko ratu“ šiais metais dar bus rengiamas gegužės ir spalio mėnesiais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos