Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ketvirtadienį nuotoliniu būdu susitiko su prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovais dėl neeilinės situacijos rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms.
Maisto kainos ima stabilizuotis
„Kainos po truputį pradeda stabilizuotis, jeigu situacija dabartinė nesikeis, nebent įvyks kažkokių geopolitinių dalykų, kurių mes nežinome. Tai mano asmeninė nuomonė“, – teigė Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ savininkas, UAB „Norfos Mažmena“ valdybos pirmininkas.
Pasak jo, vartojimo sumažėjimo kol kas nepastebima, priešingai – jis didėja, o paruošto maisto pardavimai liudija, kad pirkėjai taupyti nesirengia.
„Panika per daug keliama, kad vartojimas mažėja, tai negalime pasakyti. Paruoštas maistas yra brangiausias, kaip nekeista, naujausi duomenys, įskaitant ir vakarykščius skaičius, jų apyvartos stipriai kyla. Kai tik krizė ateina, šių produktų pardavimai mažėja, tai rodo, kad žmonės taupo, o dabar pardavimai kyla“, – tvirtino jis.
D.Dundulis sakė norintis, kad pirkėjai nevažiuotų į Lenkiją, o rinktųsi mūsų šalies prekes.
Tačiau jis pridūrė, kad PVM sumažinimas turėtų būti ne 2–3 proc., o didesnis. Kitaip tariant, kai kurių politikų siūloma PVM lengvata įtakos kainoms turėtų tik tuo atveju, jeigu tarifas mažėtų bent 10.
„Jei vietoj 21 proc., atsirastų 11 proc., gali būti net taip, kad, neįsigaliojus PVM lengvatai, jau būtų prasidėjusios akcijos. Taigi tie produktai būtų pardavinėjami pigiau. X tinklas padarys, be to, ir kiti tinklai sukonkuruos“, – sakė jis.
D.Dundulis pridūrė laikantis Lenkijos parduotuves konkurentėmis, tačiau negalintis su jomis konkuruoti vienodomis sąlygomis, mat rankose – ne tokie patys įrankiai.
„Siekiu, kad tos grupės, kur kertasi su Lenkija, būtų tokios pat PVM lengvatos“, – pridūrė D.Dundulis. Jo teigimu, prekybininkai pradeda konkuruoti, jei kainą atpiginti galima bent 20–30 proc.
UAB „Marijampolės prekyba“ direktorius Alvydas Pridotkas jam antrino, kad žmonės iš Pietų Lietuvos nuolat važiuoja į Lenkiją apsipirkti.
„Mes esam arti. Manau, kad toks PVM panaikinimas, koks yra Lenkijoje, tiesiogiai atsilieptų darbo rezultatams ir pirkėjų sugrąžinimui iš Lenkijos į Lietuvą. Galbūt savo resursais dar galima būtų kainų skirtumą kiek sumažinti, bet nėra galimybės, nes mūsų sąnaudos sparčiai didėja: tiek elektros energijos, šilumos energijos, naftos produktų. Taigi šiuo metu turime mažėjantį maisto prekių naudojimą“, – kalbėjo A.Pridotkas.
Pasak D.Dundulio, Lenkijos PVM lengvatos įtaka apyvartos Lazdijuose mažėjimui buvo apie 20 proc., o Marijampolėje – apie 5 proc.
„Prieš du mėnesius lyginau. Būtent pasienio krašte apyvarta dėl Lenkijos mažėja. Esu įsitikinęs, kad apyvarta dėl to mažėja“, – konstatavo jis.
Pernai metų gruodį Europos Taryba nustatė, kad galima taikyti mažesnę nei 5 proc. lengvatą prekėms ir paslaugoms, skirtoms pagrindiniams poreikiams užtikrinti: vandeniui, vaistams, duonai.
Kovo mėnesį EK paskelbė komunikatą, kuriuo siūloma, kad valstybės narės gali taikyti sumažintus PVM tarifus. Pabrėžta, kad tarifus leidžiama mažinti iki nulio proc., ypač maistui.
Iš ES narių lengvatų tam tikriems maisto produktams netaiko tik Lietuva, Estija ir Danija. Nulinis tarifas baziniams produktams taikomas Airijoje, Maltoje, Lenkijoje. Latvijoje iki 2023 m. pabaigos taikomas lengvatinis tarifas šviežiems vaisiams.
Lenkijoje įregistruota 500 lietuviškų įmonių
Zenonas Buivydas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius, kalbėjo apie tai, kad labai brangsta pervežimai, taip pat ir draudimai, kuras.
„Kiek mūsų paprastas pilietis už tai turės susimokėti? Čia kaip aksioma, nėra ką įtikinėti. Toks įspūdis, kad mūsų valdžia verslą nori išvaryti. Lenkijoje virš 500 įmonių registruota, jei matot keliuose sunkvežimius su puspriekabėm, negalvokit, kad tai lenkiškas, tai lietuvių operuojamos transporto priemonės, tik mokesčiai visi mokami Lenkijoje“, – tęsė jis.
Z.Buivydas kalbėjo apie tai, kad netikslinga buvo įvesti kvotas ir riboti galimybę rusams ar baltarusiams vairuotojams įsidarbinti Lietuvos įmonėse.
„Visoje Europoje trūksta apie 500 tūkst. vairuotojų. Didžioji dalis dirbančių Lietuvoje buvo ukrainiečiai ir baltarusiai. Kai prasidėjo karas, apie 10 tūkst. vyrų grįžo iš reiso ir išvyko kovoti už savo šalį. Paskelbus nepaprastąją padėtį, įstatyme buvo nurodyta, kad rusai ir baltarusiai negali gauti vizų“, – tvirtino jis, pridurdamas, kad nepritariama ir siekiui dar labiau apmokestinti kelius.
Pasak Z.Buivydo, gali nutikti ir taip, kad dėl vairuotojų trūkumo parduotuvių lentynos ims tuštėti.
„Gali būti, kai nebebus transporto, sutriks visa krovinių atvežimo grandinė ir parduotuvių lentynos pradės tuštėti. Tai tikrai nėra gąsdinimas, tą parodė ir „Brexit“ Didžiojoje Britanijoje“, – apibendrino jis.
