Seimas balsų dauguma pritarė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisoms: „už“ balsavo 74 Seimo nariai, „prieš“ balsavusių nebuvo, o susilaikė – 15.
Nauji prekybos suvaržymai yra dalis pernai premjero Sauliaus Skvernelio skelbto kovos su aukštomis kainomis plano, kuriuo ketinta įvesti maisto e.kuponus, pritraukti naujų investuotojų, griežčiau kontroliuoti stambiuosius ir skatinti smulkiuosius prekybininkus.
„Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjui dėl to, kad tiekėjas dėl mažmeninės prekybos įmonės veiksmų kreipėsi į teismą ar pateikė pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atliekančiai institucijai arba su ja bendradarbiauja“, – tokia formuluotė įtraukta į įstatymą.
Jei prekybininkas vis tik nutartų atsisakyti tokio tiekėjo, ginčo atveju būtent prekybos įmonė turėtų įrodyti, kad neigiamus padarinius tiekėjas patyrė ne dėl to, kad kreipėsi į teismą ar institucijas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas pakeitimus pavadino – „šilkinis apynasris prekybos tinklams“.
„Mes čia prieš gerą pusmetį girdėjome ministro pirmininko S.Skvernelio garsius pareiškimus, kaip kovos su didelėmis kainomis, kaip darys viską, kad pažabotų kaip darys viską, kad apribotų mažmeninės prekybos tinklų veiklą, ir iš tokio didelio ir garsaus pareiškimo, karingų pareiškimų mes turime viso labo tokį įstatymą. Tai geriau nei nieko, (…) bet norėtųsi reikšmingesnių žingsnių“, – kalbėjo M.Majauskas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM) pataisos parengtos „siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir efektyviai riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių taikomą nesąžiningos prekybos praktiką“.
EIM aiškina, kad raštu nesuderintų nuolaidų teikimas prekybos įmonėse yra nesąžiningas, kadangi prekybininkai „naudojantis didele rinkos galia nesąžiningai reikalauti iš tiekėjo komercinių nuolaidų, tiesioginių ir netiesioginių mokėjimų, dėl kurių nebuvo susitarta raštu“.
„2016–2018 metais Konkurencijos taryba negavo nė vieno skundo dėl nesąžiningų veiksmų. Dažniausia to priežastis yra baimė, kad, sužinojusi apie skundą ir turėdama didesnę derybinę galią, prekybos įmonė imsis atsakomųjų veiksmų prieš tiekėją. Todėl minėtu papildymu siekiama įstatyme nustatyti prekybos įmonių atsakomybę už atsakomuosius veiksmus ir taip paskatinti tiekėjus drąsiai kreiptis su pranešimais dėl nesąžiningų mažmeninės prekybos įmonių veiksmų“, – aiškina pataisų rengėjai.
EIM tikisi aktyvesnio Konkurencijos tarybos vaidmens, atliekant galbūt nesąžiningų veiksmų tyrimus, ieškant informacijos šaltinių ir nustatant įstatymo pažeidimus.
