Prekybos tinklas „Iki“ nuo šios savaitės paskelbė mažinantis UAB „Pieno žvaigždės“ produktų kainas. Atrinktų pieno produktų kainos mažės 2–6 proc.
Prekybos tinklas „Maxima“ taip pat pradeda kampaniją „Mes mažiname kainas“, skirtą sušvelninti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms. Nuo šiol klientams kas savaitę pasiūlys vis daugiau kasdienio vartojimo maisto prekių už mažesnę įprastą kainą.
Į pirmąjį „Mes mažiname kainas“ kampanijos krepšelį patenka tokie maisto produktai, kaip pienas, grietinė, grietinėlė, migdolų riešutai, silkių filė, marinuoti agurkėliai, aukščiausios rūšies miltai, saulėgrąžų aliejus, rūkytos mėsos dešrelės ir kitos prekės.
Ar kiti prekybos centrai taip pat paseks šiuo keliu?
„Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis 15min teigė, kad pieno produktų kainos jų prekybos tinklo parduotuvėse pinga jau nuo sausio dėl atpigusio žaliavinio pieno pasaulinėje rinkoje.
„Akcijos „Norfose“ vyksta nuolatos ir vyks nuolatos“, – lakoniškai komentavo jis.
„Lidl Lietuva“ Rinkodaros departamento vadovė Kristina Mažeikytė 15min teigė, kad tinklas panašių specialių akcijų netaiko, tačiau metus pradėjo kiek kitokia strategija – vykdyti palyginamąją reklamos kampaniją. Ja norima pabrėžti, kad tinklo privatūs prekės ženklai gali lygintis kokybe su žinomais produktais, tačiau kainuoti pigiau.
„Manome, kad dabartiniame infliacijos kontekste mūsų privatūs prekės ženklai tampa dar aktualesni nei bet kada, o mūsų strategija – nesikeičia. Kainų šuolį pastebi dauguma, bet mes visada turėjome tam sprendimą – privataus prekių ženklo produktus“, – pabrėžė K.Mažeikytė.
„Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigė, kad visuomet stengiasi sudaryti galimybę savo pirkėjams įsigyti kokybiškas prekes už prieinamą kainą.
„Rimi“ parduotuvėse kai kurių pieno produktų kainos jau yra sumažėjusios. Daugiausia – pieno kategorijoje, kur pigo 120 „Pieno žvaigždžių“ produktų, taip pat kai kurių sūrių, sviesto ir tepiųjų riebalų mišinių, „DVARO“ grietinės ir kefyro kainos“, – komentavo O.Suchočeva.
Ekonomistai prekybos centrų skelbiamas akcijas vertina kaip tramplyną į bendrą maisto kainų mažėjimą.
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė 15min teigė, kad bendros tendencijos leidžia tikėti, kad kainos mažės.
„Pradžiai, matyt, bus įvairių akcijų, bet iš principo yra labai daug veiksnių, kurie leistų kainoms pakristi. Visų pirma, šilta žiema ir atitinkamai geras pasiruošimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, leido išvengti skaudžiausio scenarijaus: matome gerokai kuklesnes elektros tiekimo kainas rinkoje ir tai labai svarbus veiksnys, padėjęs išvengti nepalankaus scenarijaus. Kai sąnaudos stipriai nespaudžia, atsiveria erdvė tam poveikiui nuvilnyti iki galutinio vartotojo“, – sakė ekonomistė.
Kalbėdama apie maisto produktus I.Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad praėjusių metų antrąjį pusmetį atpigo žaliavos.
„Gerokai pigo tiek grūdai, tiek aliejinės kultūros, žaliavinis pienas, kuris iš principo su kitais veiksniais pernai ir lėmė produktų brangimą. Įtampos atsilaisvina ir susidaro galimybių kainoms smuktelti galutiniams vartotojui“, – komentavo ekonomistė.
I.Genytė-Pikčienė mano, kad šįmet nebelinksniuosime aukštos infliacijos kaip pagrindinės problemos – ji nukeliaus į užkulisius.
„Luminor“ banko atstovas, ekonomistas Žygimantas Mauricas antrino taip pat regintis bendrą tendenciją, kad maisto kainos kiek sumažės arba bent jau tikrai šįmet neaugs.
„Labiau pasisakyčiau už scenarijų, kad jos galėtų kiek sumažėti. Tam yra kelios priežastys. Praeitais metais Lietuvos prekybininkai ir gamintojai perleido augančius kaštus galutiniam vartotojui pakankamai efektyviai. Didmeninės kainos, už kurią gamintojai parduoda produkciją, ir kainos, kurią parduotuvėje moka pirkėjas, dinamika buvo labai artima, glausta. Eksportuojamų produktų kainos nekilo taip smarkiai. Gamintojų kainos bendrai visos pramonės išaugo 26 proc., vartotojų –23 proc., o kainos eksportui kilo tik 12 proc. Tai parodo bendras tendencijas“, – kalbėdamas su 15min pastebėjo Ž.Mauricas.
Pasak ekonomisto, spaudimas gamintojams šiuo metu mažėja.
„Metinis gamintojų kainų augimas jau didėja lėčiau, nei vartotojų kainos. Atsiranda erdvės mažinti kainas galutiniam vartotojams“, – teigė Ž.Mauricas.
Jo teigimu, lieka klausimas, koks bus tolesnis maisto kainų mažėjimas. Tai lems pačių prekybos centrų sprendimai.
„Tai priklausys nuo rinkos dalyvių elgsenos. Pagrindinis motyvatorius bus vartojimo rodikliai. Gruodį mažmeninė prekyba buvo 6,2 proc. mažesnė nei prieš metus, krito išlaidos ir maisto, ir ne maisto prekėms. Vyksta kritimas, visiems vietos po saule nebeužtenka“, – pastebėjo ekonomistas.
Be to, jo teigimu, ekonominė situacija veikiausiai prastės, todėl neišvengsime „didesnių pasistumdymų“ tarp atskirų prekės ženklų ir natūraliai žmonės pereis prie pigesnių prekių, esant neapibrėžtumui.
„Tuomet premium prekės ženklai pradeda savo kainas mažinti, kad susiniveliuotų su kitais prekių ženklais. Pavyzdžiui, pieno, varškės kainos ne visų produktų tiek pakilo. Gali pereiti prie kito gamintojo ir jau sutaupai daug. Jei „migracija“ prie pigesnių produktų bus didesnė, reikės kitiems kažką daryti – ar reklamos daugiau, ar mažinti kainas“, – prognozavo Ž.Mauricas.
Kainų palyginimo portalo įkūrėjas: tai labiau pasireklamavimas, nei realūs veiksmai
Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas nebuvo toks optimistas. Prekybos tinklų akcijas jis įvertino kaip pasireklamavimą, o ne realius veiksmus.
„Reguliari kaina šiuo metu nėra aktuali vartotojui, dažniausiai perkama kažką su akcijomis. Pirkti sviestą už 3 eurus turbūt mažai kas ryžtasi ir laukia akcijos. Vis dėlto reguliarios kainos pamažinimo 2–6 proc. turbūt vartotojai visai nepajus“, – spėjo A.Vizickas.
Pasak pašnekovo, pati produkcija pabrangusi 50–70 proc., priklausomai nuo produkto, todėl skelbiamas 2–6 proc. atpigimas šiame kontekste skamba tiesiog makabriškai.
„Be to, pieno supirkimo kaina ūkininkams sumažėjo dar praėjusiais metais pakankamai drastiškai ir turbūt mažės dar ir toliau. Ir sumažėjo gerokai stipriau, nei dabar žadama nuleisti kainas“, – pastebėjo A.Vizickas.
Jo nuomone, akcijos skelbiamos ne iš noro padėti žmonėms, kurie sunkiai įperka tam tikrus produktus, o dėl sumažėjusio perkamumo ir eksporto kainų mažėjimo.
Tai kad į akcijų pasiūlymus įsijungė ne vienas prekybos centras, pasak jo, signalizuoja apie tai, jog pirkėjų badą pajuto daugiau prekybininkų.
„Tai pozityvus žingsnis, kad pats prekybos tinklas imasi iniciatyvos derėtis. Svarbu neperspausti, nes turi būti balansas. Vartotojai turi gauti adekvačias kainas, o gamintojai ir ūkininkai turi užsitikrinti ateitį, o ne bankrutuoti, nes juos kažkas spaus“, – įsitikinęs ekspertas.
Apibendrindamas A.Vizickas teigė, kol kas nematantis pagrindo kainų mažėjimui, o regintis, kad mes vis labiau judame recesijos link.
„Dėl jos paprastai mažėja vartojimo kiekiai, rinkoje atsiranda kažkoks perteklius, kurį įmanoma parduoti tik pasiūlius mažesnę kainą. Šitoje vietoje prekybos centrų žinutės dviprasmės: viena vertus galėsime sau kažką leisti, kita vertus, ateina tam tikras šešėlis dėl darbo, atlyginimų augimo, nes panašu į artėjantį krizės alsavimą į nugarą“, – sakė A.Vizickas.
