Remiantis pirminiais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ skaičiavimais, metų infliacijos lygis spartėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir spalį pasiekė 4,5 proc., tuo tarpu energijos kainos pakilo 18,6 procento.
Rugsėjį kainos didžiausioje Europos ekonomikoje, palyginti su 2014 metais, augo 4,1 proc. metine išraiška.
„Yra daugybė priežasčių, kodėl nuo 2021 metų liepos mėnesio infliacija taip išaugo“, – teigiama agentūros pranešime, kuriame tarp priežasčių nurodytas laikinas PVM sumažinimas 2020 metais bei anglies dioksido kainodaros įvedimas nuo 2021 metų sausio.
Taip pat paminėtas „didelis kainų šuolis tiekimo lygmenyje“.
Dujų kainos Europoje pastaraisiais mėnesiais išaugo dėl išsipūtusios paklausos, sušvelnėjus dėl pandemijos įvestiems apribojimams.
Vokietijos vyriausybė skaičiuoja, kad infliacijos 2021 metais rodiklis bus 3 proc., o ateinančiais metais sumažės.
Prognozuojamas augimas 2021 metais būtų apskritai didžiausias nuo 1993 metų, kai infliacija siekė 4,5 procento.
Vokietijos vyriausybė prognozuoja, kad vėliau infliacija sumažės iki 2,2 procento 2022 metais bei iki 1,7 procento 2023-iaisiais.
Vokietija 2020 metais laikinai sumažino PVM, siekdama sušvelninti COVID-19 poveikį ekonomikai, taip sumažindama bazę, pagal kurią vertinamas dabartinis kainų kilimas.
LBBW ekonomistas Jensas Oliveris Niklaschas teigė, kad tai lėmė „didelę dalį“ kainų šuolio.
Tačiau jis pridūrė: „Ar tai reiškia, kad galime atsisėsti ir atsipalaiduoti? Deja, ne.“
„Smarkiai išaugusios importo ir gamintojų kainos leidžia manyti, kad kitais metais infliacija išliks didesnė nei laikotarpiu iki pandemijos“, – pridūrė analitikas.