Pertvarką atlikę ir 2400 darbuotojų iškėlę „Lietuvos geležinkeliai“ neteko stambiausios darbdavės titulo – užleido vietą „Maxima LT“. Stambias premijas išmokėjo valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ grupės įmonės.
Didžiausius vidutinius atlyginimus balandį išmokėjo UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ – išmokos siekė po 28166 eurus prieš mokesčius. Tačiau įmonėje dirba tik trys darbuotojai.
2016 m. „Lukoil“ degalinių tinklą įsigijęs „AMIC Energy Management GmbH Vilniaus filialas“ išmokėjo antrus pagal dydį darbo užmokesčius – vidutinė išmoka siekė 21326 eurus, šiuo metu filiale dirba 12 darbuotojų. Filialas turi 1174 eurų įsiskolinimą „Sodrai“.
Norvegijos naftos ir dujų gavybos technologijų įmonės „Advantec“ antrinė įmonė „Advantec Lietuvoje“ išmokėjo kiekvienam darbuotojui vidutiniškai po 19692 eurus. Tikėtina, kad tai susiję ir su išeitinėmis kompensacijomis, kadangi pastaruoju metu įmonės darbuotojų skaičius smarkiai mažėjo. Metų pradžioje darbuotojų skaičius siekė 16, šiuo metu įmonėje likę 2 darbuotojai. Įmonė apie atleidžiamus darbuotojus metų pradžioje buvo įspėjusi Užimtumo tarnybą.
Betono, gelžbetonio, aplinkotvarkos gaminių gamintoja UAB „Concretus grupė“ darbuotojams išmokėjo po 15750 eurų, įmonėje dirba 8 darbuotojai, jų skaičius pastaruoju metu nesikeitė. Anksčiau atlyginimai siekė apie 4 tūkst. eurų per mėnesį.
Penktoje vietoje pagal didžiausius atlyginimus – šildymo, pramoninių ir vėsinimo sistemų gamintoja UAB „Viessmann“. Bendrovė darbuotojams išmokėjo vidutiniškai po 14661 eurą, šiuo metu įmonėje dirba 12 darbuotojų.
Šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų ir kitos įrangos pardavėja UAB „FlaktGroup Baltics“ 8 darbuotojams išmokėjo vidutiniškai po 14524 eurus, balandžio atlyginimai reikšmingai skyrėsi nuo ankstesnių mėnesių, kuomet atlyginimai siekė kiek daugiau nei 4000 Eur.
Nedaug atsiliko 25 darbuotojus turinti elektros energijos tiekėja UAB „Inter Rao Lietuva“, kuri darbuotojams išmokėjo vidutiniškai po 14491 eurą. Vidurinis pagal atlyginimą darbuotojas bendrovėje uždirbo 4900 eurus, tokia buvo mediana. Tad didžiausias išmokas gavo vadovai.
Farmacijos kompanijos UAB „Merck Serono“ 6 darbuotojai, tikėtina, gavo premijas – išmokos siekė po vidutinius 14423 eurus, kelis kartus daugiau nei ankstesniais mėnesiais. Darbuotojų skaičius įmonėje nesikeitė.
Devintoje vietoje pagal didžiausius atlyginimus – plieniniais vamzdžiais prekiaujanti UAB „Uweko“, kuri, „Sodros“ duomenimis, išmokėjo vidutines 13942 eurų išmokas. Įmonėje dirba 5 darbuotojai. Balandį įmonėje keitėsi vienas darbuotojas, rodo rekvizitai.lt duomenys.
Dešimtuką užbaigia UAB „IgniteNet EU“, kurios veiklos rūšis – kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla. Čia vidutinė išmoka vienam darbuotojui siekė 12737 eurus.
Daugiau nei 10 tūkst. eurų vidutines išmokas balandį išmokėjo dar 17 bendrovių, tarp jų didžiausios: valstybės valdomos įmonės UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, UAB „Lietuvos energija“, kurios išmokėjo premijas, farmacijos kompanijos „Berlin Chemie Menarini Baltic“, „AbbVie“.
Daugiau nei 5000 eurų vidutines išmokas prieš mokesčius darbuotojams išmokėjo 150 įstaigų ir įmonių, o daugiau nei 3000 eurų – 695.
„Maxima LT“ vėl tapo stambiausia darbdavė
Pastaruoju metu „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Maxima LT“, vertinant pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas, reitingų lentelėse stumdėsi, kuriai teks stambiausios darbdavės titulas. Ilgą laiką pirmavę „Lietuvos geležinkeliai“ balandžio mėnesį užleido pozicijas „Maxima LT“. Prekybininkė sumokėjo daugiausiai įmokų – 2,798 mln. eurų. 14682 darbuotojus turinčioje įmonėje atlyginimų vidurkis siekė 867 eurus.
„Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo į „Sodrą“ kone tiek pat – 2,765 mln. eurų, čia 5291 darbuotojas uždirbo po 1596 eurus vidutiniškai. Balandį „Lietuvos geležinkeliai“ baigė suformuoti naują krovinių vežimo bendrovę „LG CARGO“, į kurią perkėlė 2,4 tūkstančio darbuotojų.
Trečia stambiausia darbdavė pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas – „Santaros klinikos“, kurioje 6133 darbuotojai uždirbo vidutiniškai po 1620 eurų prieš mokesčius.
Tarp 100 stambiausių darbdavių didžiausias išmokas gavo „Barclays Group Operations Limited Lietuvos filialo darbuotojai“ – tikėtina, dėl išeitinių kompensacijų. Išmokų vidurkis čia siekė 6495 eurus, filiale liko 253 darbuotojai.
Vidutinis darbuotojas pagal medianą, tarp šimto stambiausių darbdavių, daugiausiai uždirbo „Oro navigacijoje“ – 4902 eurus.
Vidutinė alga pasiekė 800 EUR ribą
Vidutinis mėnesinis atlyginimas, atskaičius darbuotojo mokesčius, pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 802,7 eurų, ir palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 6,8 proc. Viešajame sektoriuje jis sudarė 826,3 EUR ir buvo 5,1 proc. didesnis, privačiajame – 791,9 EUR ir buvo 7,7 proc. didesnis.
Realusis darbo užmokestis 2019 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 6,7 proc.: viešajame sektoriuje – 5 proc., privačiajame – 7,6 proc.
Statistikos departamentas skelbia, kad darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo sausio 1 d. įsigalioję mokesčių sistemos pakeitimai: padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidinta minimalioji mėnesinė alga, patikslinta nauja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
N.Mačiulis: svarbiausia yra sukuriama pridėtinė vertė
Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio, ilguoju laikotarpiu svarbiausias veiksnys, turintis įtakos darbuotojų užmokesčiui, yra jų sukuriama pridėtinė vertė.
„Ši sukuriama vertė savo ruožtu priklauso ne tik nuo darbuotojų kompetencijų ir motyvacijos, bet ir nuo įmonių suteikiamų instrumentų – techninės ir programinės įrangos, darbo sąlygų, net ir mokamo darbo užmokesčio. Taip, tarp mokamo atlyginimo ir produktyvumo neretai egzistuoja refleksyvus grįžtamasis ryšys“, – atsiųstame komentare teigia ekonomistas.
Ilguoju laikotarpiu, anot jo, svarbiau nei minimalaus atlyginimo didinimas yra valstybės reguliacinė aplinka, biurokratinė našta, mokestinė sistema, teisinės sistemos efektyvumas – visa tai padeda arba trukdo įdarbinti bei apjungti fizinį, finansinį ir žmogiškąjį kapitalą.
Anot N.Mačiulio, šiame verslo cikle eksportuojančiuose sektoriuose nesusiformavo itin didelis atotrūkis tarp darbo kaštų ir sukuriamos vertės. Nuo šio dešimtmečio pradžios apdirbamosios gamybos sektoriuje darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė išaugo 57 proc., atlyginimai padidėjo 76 procentais. Nepaisant atotrūkio, eksportuotojai išsaugojo rinkas ir užsakymus.
„Siekiant toliau didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus vien ekonomikos ir biudžeto pajamų augimo neužteks. Norint užtikrinti tvarų atlyginimų augimą teks diskutuoti apie nepopuliarius struktūrinius pokyčius – viešojo sektoriaus institucijų tinklo optimizavimą ir „lieknėjimą“. Efektyvesnis viešojo sektoriaus veiklos modelis bei paslaugų ir institucijų tinklas reikštų, kad mažiau darbuotojų galėtų teikti ne prastesnės kokybės paslaugas už tai gaudami didesnį atlyginimą“, – teigia N.Mačiulis.
Kita problema jis įvardija struktūrinį nedarbą – laisvų darbo vietų skaičiui išliekant arti rekordinių aukštumų, Lietuvoje vis dar yra 95 tūkst. bedarbių. Beveik pusė jų darbo neturi daugiau nei šešis mėnesius, o tai rodo arba labai ribotas kompetencijas, arba motyvacijos trūkumą.
„Investicijos ir darbo vietų kūrimas ne didmiesčiuose padėtų, tačiau pagrindinė priemonė čia turėtų būti efektyvesnės perkvalifikavimo programos bei kokybiškesnės švietimo paslaugos apskritai“, – pastebi N.Mačiulis.