Premjeras džiaugiasi rodikliais
Daugiabučių renovacijos tempai per 2014 metus išaugo kone dvigubai. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais buvo suderinti 2 903 investiciniai planai, 2013-aisiais jų parengti pavyko kur kas mažiau – 1269. Šiais metais gyventojai pritarė 1616-os investicinių projektų įgyvendinimui, praėjusiais metais šis skaičius nesiekė tūkstančio – 733. 2013 metais finansų įstaigos pritarė 503-ių investicinių planų finansavimui, šiemet šis skaičius išaugo iki 1246. Praėjusiais metais visoje Lietuvoje pradėti 118 pastatų statybos rangos darbai, šiais metais gerokai daugiau – 765. Galiausiai, per 2014-uosius pavyko modernizuoti kone dvigubai daugiau būstų – 2013-aisiais renovuotas 41 daugiabutis, šiemet – 69.
Renovacijos rezultatams aptarti skirtame renginyje dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius šios srities pasiekimus įvertino teigiamai. Ministras Pirmininkas taip pat džiaugėsi, kad renovacijos programa pagaliau tapo priimtina gyventojams: „Visuomet norime pasiekti daugiau, tačiau įvertinant tai, kad tik mūsų Vyriausybė išjudino renovacijos procesą, nes konservatoriai to padaryti nesugebėjo, džiaugiuosi šiais skaičiais.
Mes parengėme naują modelį, kuris patrauklesnis daugiabučių gyventojams. Sugebėjome įrodyti, kad siekiant šiltesnio būsto ir mažesnių sąskaitų už šildymą renovacija yra naudinga. Džiaugiuosi visuomenės supratingumu, nuovoka ir geranoriškumu, nes gyventojai pritarė renovacijai, o tai yra pirmasis žingsnis, pradedant visą procesą“, – gyventojus už pasiryžimą gyrė A.Butkevičius.
Džiaugiuosi visuomenės supratingumu, nuovoka ir geranoriškumu, nes gyventojai pritarė renovacijai, o tai yra pirmasis žingsnis, pradedant visą procesą, – teigė A.Butkevičius.
Ministras Pirmininkas nuramino tuos, kurie augant daugiabučių renovacijos tempams pradeda abejoti jos kokybe. Anot A.Butkevičiaus, procesas akylai stebimas ir kontroliuojamas: „Nors tempai ir dideli, sieksime kokybės. Bet kurioje srityje šimtu procentų išvengti problemų neįmanoma, jei iškyla tam tikrų bėdų, su jomis galima susidoroti, tam yra specialistų. Renovacijos procesas yra kontroliuojamas, valdomas ir bet kokie klausimai operatyviai sprendžiami, todėl kol kas programa yra įgyvendinama sėkmingai.“
A.Butkevičius neslėpė, kad pavienių prasto darbo pavyzdžių buvo – pasitaikė keli statybininkų apsileidimo atvejai, kelios klaidos, kurios metė šešėlį visai daugiabučių renovacijai. Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad tos klaidos iškart buvo taisomos. Kad jos nepasikartotų, buvo sugriežtinta inspekcijos kontrolė, o nustačius pažeidimus taikomos administracinio poveikio priemonės rangovams. Premjeras tikino, kad žmonių pasiryžimas yra labai svarbus ir bus daroma viskas, kas įmanoma, kad jis išliktų: „Sieksime, kad žmonių pasitikėjimas renovacijos programa nemažėtų.“
Prieštaravusieji įsitikina nauda
Tai, kad renovacija naudinga ir gyventojai vis dažniau jai ryžtasi, tvirtino ir būstų bendrijų pirmininkės. Tris Šiaulių daugiabučius – Klevų, Valančiaus ir Vilniaus gatvėse – administruojanti Virginija Remeikienė tikino, kad jai nereikėjo nė vieno gyventojo įkalbinėti ryžtis renovacijai – to visi norėjo patys. Bendrijos pirmininkė neslėpė, kad šiokį tokį nerimą gyventojams, aišku, sukelia finansinis įsipareigojimas, tačiau, anot jos, tai trunka neilgai: „Tai gąsdina žmones iki pirmųjų sąskaitų. Kai pamato, kad jos iš tiesų kur kas mažesnės – visos baimės dingsta.“
Vieno iš Vilniaus daugiabučių bendrijos pirmininkė Nijolė Kutkienė atviravo, kad jai kelis gyventojus stumtelėti renovacijos link vis dėlto reikėjo. „Buvo tokių, kurie priešinosi, tačiau be rimtų argumentų. Pavyzdžiui, sakydavo – visi aplink vagys, apvogs ir mus. Tačiau mums pavyko juos įkalbėti.“
Tai gąsdina žmones iki pirmųjų sąskaitų. Kai pamato, kad jos iš tiesų kur kas mažesnės – visos baimės dingsta, – kalbėjo V.Remeikienė.
N.Kutkienė pasakojo, kad jos daugiabutis dėl kelių prieštaraujančių gyventojų nepasiryžo iš karto viso namo renovacijai, ją teko daryti dviem etapais. „Iš pradžių modernizavome langus, sienas, balkonus ir kt., o stogo ir šildymo sistemų nelietėme. Atėjus žiemai pastebėjome, kad paskutinio namo aukšto butuose kambario temperatūra siekia 18 laipsnių, o vidurinio aukšto – 25. Mažinti temperatūros negalima – per šalta bus gyvenantiems paskutiniame aukšte. Supratome, kad reikės keisti ir stogą.“
Vilniaus daugiabučio pirmininkė pasakojo, kad tuo metu nebuvo galimybės tęsti renovacijos darbų su valstybės teikiama kompensacija, todėl gyventojai buvo nusprendę likusius reikiamus darbus atlikti savo lėšomis. „Tačiau būtent tada aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kad valstybės kompensaciją galėtų gauti ir anksčiau pradėję, tačiau ne visus modernizavimo darbus atlikę daugiabučiai. Labai apsidžiaugiau, sušaukiau susirinkimą ir pranešiau gyventojams, kad vis dėlto galėsime pasikeisti stogą su 40 proc. valstybės parama“, – pasakojo N.Kutkienė.
„Tiesa, vien tik stogą keisti negalėjome. Renovacijos kriterijai numato, kad po modernizavimo darbų daugiabutis turi pasiekti reikiamą energinio efektyvumo lygį, taigi buvo imtasi ir kitų darbų – pavyzdžiui, šildymo sistemos rekonstrukcijos su šilumos apskaitos skaitiklių įrengimu butuose, ventiliacijų kaminėlių valymo ir pan.“, – kalbėjo Vilniaus daugiabučio pirmininkė. Anot jos, atėjus žiemai po visų modernizavimo darbų išryškėjo renovacijos nauda, kuria įsitikino ir gyventojai.
„Iš mano administruojamų trijų daugiabučių namų nėra nė vieno gyventojo, kuris sakytų, kad renovacija buvo blogas sprendimas. Patenkinti visi“, – pridūrė ir V.Remeikienė.
Sąskaitos mažesnės daugiau nei trečdaliu
Bendrijos pirmininkė iš Šiaulių pasakojo, kad du namai – Klevų ir Valančiaus gatvėje – buvo renovuoti visiškai – nuo pamatų iki stogo, po modernizavimo sąskaitos būtent už šildymą sumažėjo akivaizdžiai. Vilniaus gatvės daugiabutyje renovacijos darbai vyksta iki šiol – todėl apie jį kalbėti dar anksti.
„Klevų gatvėje esančio daugiabučio gyventojai anksčiau per 7 mėn. tik už šildymą, be karšto vandens ir kitų mokesčių, sumokėdavo apie 1000 litų. Po renovacijos per tokį pat laikotarpį šildymui išleidžia apie 200–300 Lt. Valančiaus g. namo gyventojai per minėtą laikotarpį sumokėdavo dar daugiau – apie 1500 Lt, dabar – 300–400 Lt. Taigi – nauda akivaizdi “, – tikino V.Remeikienė.
Pateikti būsto modernizavimo naudos įrodymų teigė galinti ir N.Kutkienė. „Rekonstravus šildymo sistemą sąskaitos tikrai sumažėjo. Pavyzdžiui, aš šalčiausią metų mėnesį sausį už trijų kambarių buto šildymą sumokėjau 250 litų mažiau nei eksperimentiniame name (tokiame pat, tik nerenovuotame) gyvenantys žmonės. Sakykime, kad sutaupoma vidutiniškai apie 200 Lt, 50 Lt sumokama už renovaciją, taigi 150 Lt lieka kišenėje“, – renovacijos pliusus vardijo Vilniaus daugiabučio pirmininkė.
Sakykime, kad sutaupoma vidutiniškai apie 200 Lt, 50 Lt sumokama už renovaciją, taigi 150 Lt lieka kišenėje, – pasakojo N.Kutkienė.
N.Kutkienė pabrėžė, kad būsto modernizavimo privalumas ne tik tas, kad gyventojai moka mažesnes sumas už šildymą, svarbu ir tai, kad kyla buto vertė. „Nekilnojamojo turto specialistai iki renovacijos mano butą buvo įvertinę 175 000 Lt, o dabar kur kas daugiau – 280 000 Lt“, – teigė Vilniaus daugiabučio bendrijos pirmininkė.
Visiems neįtiksi
Daugiabučių administratorės pritarė, kad įtikti visiems neįmanoma ir vargu ar reikia stengtis tai daryti. „Surasti daugiabutį, kuriame visi gyventojai būtų vieningi – sunku. Nuolat ir visur atsiranda tokių, kurie piktinasi viskuo ir jų neperkalbėsi jokiais įrodymais. Mūsų name patenkinti kone visi, ypač jaunimas. Tačiau yra keli, kuriems net akivaizdžiai mažesnės sąskaitos, nepadeda. Jei žmogus sako, aš tų pinigų neturėjau, tai ir nesutaupiau – ką gali pasakyti?“ – retoriškai klausė Vilniaus daugiabučio bendrijos pirmininkė.
Nors V.Remeikienės administruojamų namų gyventojai nėra nusivylę renovacijos darbų kokybe, tačiau ji teigė žinanti, kad tokių būna. Tiesa, anot jos, neretai tai nulemia pačių gyventojų klaidos ir netinkamas požiūris. „Visų pirma, man atrodo, dažniausiai nepatenkinti būna tie, kurie galvoja, kad po renovacijos už šildymo paslaugas iš viso nereikės mokėti. Turime suprasti, kad mokėti reikės, tik daug mažiau.
Antra, girdėjau kai kurie skundžiasi atsiradusiais pelėsiais. Mano administruojamuose namuose tokių dalykų nėra, tačiau noriu pabrėžti, kad savo butą turi prižiūrėti ir žmogus. Senuose namuose vėjas švilpaudavo pro langus, stogą ir kitur, o namas, galima sakyti, vėdindavosi pats. Susidėję plastikinius langus, gyventojai turi suprasti vėdinimo būtinumą. Jei gyventojas per visą vasarą nė karto neatveria lango, aišku, pelėsis gali atsirasti“, – pasakojo bendrijos pirmininkė iš Šiaulių.
Abi pirmininkės teigė, kad vis dėlto nuogąstavimai dėl renovacijos dažniausiai būna nepagrįsti. Akivaizdu, kad pastatų modernizavimo nauda yra didžiulė. Vieni gyventojai tai suvokia iš karto, o kiti, įkalbėti aktyviųjų, nesigaili, kad pasiryžo, vos pamatę pirmąją sąskaitą už šildymą. V.Remeikienė pridūrė, kad gyventojams nerimą kelia tik tai, kad pasigirsta kalbų apie valstybės kompensacijos renovacijai mažinimą. Anot bendrijos pirmininkės, nebent tai galėtų neigiamai paveikti daugiabučių modernizavimo tempus. Tačiau bendrijos pirmininkė vylėsi, kad valstybė šiuo klausimu išlaikys stabilumą ir daugiabučių modernizavimo procesas ir toliau vyks sėkmingai.
Tikslas – kvartalinė renovacija
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, valstybės suteikiama 40 proc. parama gali pasinaudoti tie, kurie statybos rangos darbų sutartis sudarys iki šių metų gruodžio 31 d., o patį projektą įgyvendins iki 2015 m. spalio 1 d. Pasak Ministro Pirmininko, gyventojai bijo nespėsiantys atlikti reikiamų darbų iki numatyto termino. „Susitikime su savivaldybių asociacijos vadovais nerimauta, kad renovacijos rangos darbų pirkimas užtrunka, nes trūksta kvalifikuotų ir pajėgių rangovų, galinčių laiku įvykdyti įsipareigojimus.
Taigi būstų savininkams ir administratoriams didelį nerimą kelia klausimas, ar jie suspės nupirkti statybos darbus ir pasirašyti rangos darbų sutartis iki 2014 m. gruodžio 31 d., taip užsitikrindami valstybės finansinę paramą projektams įgyvendinti. Raginu Aplinkos ministeriją ieškoti galimybių, kaip tą paramą pratęsti. Juk renovacija yra viena iš tų priemonių, kurios mažina gyventojų sąskaitas už šildymą ir didina būsto energinį efektyvumą.“
Ministras Pirmininkas pridūrė, kad siekiant didesnio energinio efektyvumo reikia kreipti didesnį dėmesį ne į pavienių daugiabučių, o į ištisų kvartalų renovaciją. „Dar šiais metais, bendradarbiaujant su Vokietijos Vyriausybe, trijose Lietuvos savivaldybėse – Šiauliuose, Utenoje ir Birštone – bus pradėti įgyvendinti demonstraciniai kvartalinės renovacijos projektai. Vokietija prisidės finansine, organizacine, technine parama“, – teigė A.Butkevičius.
Premjeras teigė, kad minėtų savivaldybių bandomųjų projektų rezultatai ir parodys, kuria kryptimi toliau judėti. Svarbu, kad galvotume ne tik apie daugiabučių, bet ir visos aplinkos – stovėjimo aikštelių, poilsio zonų, vaikų aikštelių – tvarkymą.
