„150 kilometrų ilgo kelio ruožo praplatinimas, tiltų pertvarka, kai kur atskirų gatvių sutvarkymas – anksčiau buvo sakoma, kad visa tai kainuos nuo 300 iki 400 mln. litų. Dabar žinome, kad tokie darbai kainuos bent 700 mln. litų. Mažiau 700 mln. litų tikrai nebus“, – LRT laidai „Įžvalgos“ teigė ministras pirmininkas A. Butkevičius.
„Praeitą savaitę paaiškėjo, kad neįvertinti tie statybos darbai, kurie turėtų vykti savivaldybių teritorijose: lygtai buvo nerašytinis susitarimas, kad juos turėjo pačios savivaldybės finansuoti. Dabar jau aišku, kad tokio susitarimo nebuvo ir savivaldybės neturi tokių galimybių“, – pridūrė A. Butkevičius.
Premjeras teigė, kad jo sudaryta darbo grupė šiuo metu negali tiksliai pasakyti, kiek kainuotų naujosios atominės jėgainės elektros energija. Jis taip pat pridūrė, kad „kapitalo grąža investuotojams“ dar taip pat neapskaičiuota.
„Estijos ir Latvijos ministrai pirmininkai laukia ekonominių paskaičiavimų. Kol nebus ekonominio pagrindimo, tol niekas nesiruošia investuoti. Manau, kad iki gegužės 15 d. jau turėtume turėti paskaičiavimus“, – sakė A. Butkevičius.
Premjeras, kalbėdamas apie atominės jėgainės alternatyvas, atskleidė ir dar vieną, jo žodžiais, ambicingą energetinį projektą – kogeneracinės elektrinės Vilniuje ir Kaune.
Pasak A. Butkevičiaus, jau yra paskaičiuota, kiek kogeneracinių elektrinių statybai Vilniuje ir Kaune reiktų lėšų.
Premjeras pridūrė, kad kitos naujosios atominės elektrinės alternatyvos – suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje bei elektros jungtys su Lenkija ir Švedija.
„Darbai vyksta sklandžiai. Išskyrus vieną konkursą, kuris atskųstas teismui. Tačiau, manau, kad tai laiko klausimas. [...] 2015 metais esame numatę užbaigti elektros jungtį su Švedija ir Lenkija“, – sakė A. Butkevičius.
Primename, kad pagal Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą projektą Baltijos šalių energetikos įmonės ir Japonijos kompanija „Hitachi“ naują 1350 megavatų atominę elektrinę pastatytų iki 2020–2022 metų.
Lietuvos gyventojai neišsakė paramos projektui per balsavimą referendume. Per patariamąjį referendumą, vykusį kartu su Seimo rinkimais spalio 14 dieną, už naujos atominės elektrinės statybą balsavo 34,09 proc., prieš – 62,68 proc. rinkėjų. Aktyvumas buvo 52,58 proc.
