„Matyt, pirmiausia reikėtų ieškoti priežasčių socialinės paramos sistemoje, kuri vis dar neskatina įsilieti į darbo rinką. Žmonės gauna darbo pasiūlymą kur darbo užmokestis nėra toks, kokio jie tikisi, jie mano, kad jiems neapsimoka eiti dirbti.
Pašalpų sistema negali pasibaigti žmogui įsiliejus į darbo rinką, turi būti tęstinis mokėjimas ar pereinamasis laikotarpis, kad žmogus galėtų toliau integruotis ir sugebėti pragyventi savarankiškai. Socialinės paramos sistema yra keistina“, – antradienį interviu LRT radijui sakė S.Skvernelis.
Anot jo, norint, kad augtų darbo užmokestis, verslas turi investuoti į atsinaujinimą.
„Reikia, kad verslas turėtų galimybę eksporto rinkose konkuruoti ne pigesne darbo jėga. Kalbant apie darbo našumą, investicijas į procesus, į modernizavimą, technologinį atnaujinimą, tai yra labai svarbu ir tada galima kelti darbo užmokestį“, – kalbėjo premjeras.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, kovo pradžioje nedarbo lygis Lietuvoje buvo 8,8 proc. – per mėnesį jis padidėjo 0,1 proc. punkto, o per metus – sumažėjo 0,4 proc. punkto.
Konkuruojant su Rusijos uostais Lietuva turi būti proaktyvi
Anot premjero, kitas svarbus veiksnys Lietuvos ekonomikai – konkurencija su Rusijos uostais dėl krovinių, Lietuva turi elgtis proaktyviai.
„Natūralu, kad Rusija turi geopolitinių ir ekonominių interesų skatinti savo uostus ir kalbant apie naftos produktų krovą ir transportavimą, jie bando eiti per ekonominę prizmę ir sudominti Baltarusiją ir natūraliai skatinti savo uostus. Šitoje konkurencinėje kovoje turime būti aktyvūs, proaktyvūs. Tą ir daro tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek „Klaipėdos nafta“, galvodami apie savo ateities rinkas. Manau, kad šitų dviejų valstybės įmonių uždavinys yra daryti viską, kad būtų kuo daugiau klientų. Tai labai svarbu mūsų šaliai, mūsų ekonomikai“, – antradienį interviu LRT radijui kalbėjo premjeras.
Rusija ir Baltarusija jau daugiau nei pusę metų nesutaria dėl dujų kainos, o Maskvai apribojus naftos tiekimą Baltarusijai, pastarosios naftos perdirbimo gamyklos beveik visus degalus parduoda vietos rinkoje ir nebeveža jų per Klaipėdą. Dėl to „Klaipėdos naftos“ sausį-vasarį perkrovė 23 proc. mažiau naftos produktų nei pernai tuo pat metu, o „Lietuvos geležinkeliai“ jų pervežė net 63 proc. mažiau.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) taip pat pažymi, kad Rusijos ir Baltarusijos nesutarimai dėl naftos tiekimo neigiamai veikia Lietuvos bendroves. Be to, departamentas atkreipia dėmesį, kad Rusija taip pat spaudžia Baltarusiją, kad ši už geležinkelių tarifų nuolaidas vežtų naftos produktus į Rusijos uostus.
Klaipėdos jūrų uostas per pirmus du šių metų mėnesius perkrovė 6,841 mln. tonų krovinių – 5,1 proc., daugiau nei pernai sausį-vasarį, kai uosto krova siekė 6,508 mln. tonų.
