Į susitikimą premjeras pakvietė finansų, žemės ūkio, socialinės apsaugos ir darbo bei ūkio ministrus, BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Pasitarime bus aptarti įvairių įstaigų ir organizacijų gauti pasiūlymai, jų galima įtaka biudžetui.
Vyriausybė teigia, kad šios priemonės padės mažinti socialinę atskirtį. Kritikai teigia, kad permainos bus nenaudingos viduriniajai klasei.
„Pasitarimas skirtas mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo klausimams. Pristatysime iš įvairių visuomenės grupių gautus atsiliepimus ir pasiūlymus, reaguojat birželio mėnesį skelbtą viešą konsultaciją. Pateiksime Finansų ministerijos gautų pasiūlymų įvertinimą, į kuriuos iš jų reikėtų atsižvelgti, o į kuriuos – ne“, – BNS sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Jo teigimu, artimiausiu metu galutinis mokesčių pakeitimų variantas bus pristatytas visuomenei, tačiau tai nebus padaryta antradienį. V.Šapoka sakė kol kas nenorintis vertinti gautų pasiūlymų.
Vyriausybė birželį pasiūlė neapmokestinamųjų pajamų dydį prilyginti minimaliai mėnesinei algai, numatyti tiesiogines išmokas už vaikus, lengvatas naujoms įmonėms ir investicijoms į mokslinius tyrimus.
Ministrų kabinetas tuomet taip pat pasiūlė atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams, dalies lengvatų žemdirbiams. Pagal projektą, pensijų didinimui numatoma skirti per 250 mln. eurų – jos paaugtų apie 20 eurų per mėnesį.
Vyriausybė teigia, kad šios priemonės padės mažinti socialinę atskirtį. Kritikai teigia, kad permainos bus nenaudingos viduriniajai klasei.
Baigiantis Seimo sesijai, valdantieji „valstiečiai“ sutiko su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų siūlymu grąžinti PVM lengvatą šildymui mainais į konservatorių paramą urėdijų reformai.
BNS žiniomis, Finansų ministerija siūlo nuo 2018 metų palikti 5 proc. ir 15 proc. lengvatinius PVM tarifus. Pagal siūlomą scenarijų, šildymui būtų taikomas 15 proc. tarifas. Iki paskutinio šildymo sezono jis buvo 9 proc., bet valdantieji buvo jį atšaukę ir gražinę įprastinį 21 proc. tarifą.
Numatoma, kad dabartinis 9 proc. tarifas knygoms bei keleivių vežimui būtų mažinamas iki 5 proc., viešbučiams – didinamas iki 15 proc.
Galutinį sprendimą dėl mokestinių permainų turės priimti Seimas.
V.Pranckietis su Žemės ūkio bendrovių asociacija aptars siūlomus mokesčių pakeitimus
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį su Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovu Jonu Sviderskiu aptars siūlomus žemės ūkio mokesčių pakeitimus.
„Bus kalbama apie žemės ūkio mokesčių klausimus“, – BNS sakė V.Pranckiečio patarėja Justina Jurevičiūtė.
J.Sviderskis BNS sakė, jog žemės ūkio bendrovės nenori pokyčių, ypač pelno apmokestinimo didinimo, nes jo uždirbama nedaug. Be to, nenorima, kad būtų mažinama lengvata degalams.
„Pelno mokesčio mokame ne 15 proc., o 5 proc. Klausimas, iš kur mes sumokėsime tuos 15 proc. Užpernai gyvulininkystė baigė su 0,6 proc. nuostoliu, o pridėjus augalininkystę, išėjo nulis procento pelno. Pernai gavome pelno 1,6 procento“, – kalbėjo J.Sviderskis.
Panašią poziciją birželio pabaigoje finansų ministrui Viliui Šapokai buvo išsakę ir Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjunga, Grūdų augintojų asociacijos ir Pieno gamintojų asociacijos atstovai.
Vyriausybė siūlo nuo 2018 metų žemės ūkio apmokestinimą suvienodinti su kitais sektoriais, atsisakant išskirtinių pelno ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų. Dabar žemės ūkio įmonių pelnas apmokestinamas 5 proc., žemdirbių pajamos neapmokestinamos, jei jie nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai (jų pajamos per 12 mėnesių neviršija 45 tūkst. eurų).
Vyriausybė siūlo žemės ūkio įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio. 5 proc. tarifas toliau būtų taikomas smulkioms įmonėms (metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10) ir kooperatyvams. Kitos įmonės mokėtų 15 proc. pelno mokestį. Žemdirbių pajamas taip pat ketinama apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naują individualios veiklos progresinio apmokestinimo schemą.
Vyriausybė taip pat ketina siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams – akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangų apie 4 centais. Latvijoje šių degalų akcizo dydis yra 50 eurų, Estijoje – 121 euras už 1 tūkst. litrų.
