Premjeras Saulius Skvernelis Seime pristato Vyriausybės 2017-ųjų metų veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgiami Vyriausybės pasiekimai. Seimo posėdyje registravosi 101 Seimo narys.
Tai pirmas kartas, kai dabartinė Vyriausybė atsiskaito už savo darbus, kadangi pernai valdantiesiems Seime teko pristatyti buvusios Algirdo Butkevičiaus vadovautos Vyriausybės darbus. S.Skvernelio vyriausybė darbą pradėjo 2016 m. gruodį.
Premjeras: skyrėme daug dėmesio kovai su skurdu
„Skyrėme itin daug dėmesio kovai su skurdu ir turtine nelygybe. Ilgą laiką tai buvo itin apleista sritis. Valdžios keitėsi, tačiau visuomenės turtinė atskirtis augo. Valstybėje neturi būti užmirštų žmonių, piliečių, kurie dirba, tačiau neišbrenda iš skurdo“, – Seime teigė S.Skvernelis.
Jis stebėjosi, kad „labai sunku suprasti, kodėl iki dabar neatsirasdavo politinio noro, jėgų ar kompetencijos“ problemoms išspręsti.
S.Skvernelis pažymėjo, kad turtinė nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje ES, ir penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų ir penktadalio uždirbančiųjų daugiausiai pajamos skyrėsi 7 kartus 2016-aisiais metais. Premjeras pažymėjo, kad skurdo riziką patyrė kone trečdalis gyventojų.
„Akivaizdu, kad šios problemos nebuvo bandoma spręsti sistemiškai“, – tikino S.Skvernelis ir patikino, kad daugelyje sričių Vyriausybei pavyko pasiekti „itin“ pozityvių rezultatų.
Pasak premjero, kovai su skurdu pernai buvo skirta daugiau nei 600 mln. eurų, buvo taikomi įvairūs problemų sprendimo būdai.
„Pirmą kartą priimtas politinis sprendimas mokėti universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus. Per 2017 m., lyginant su 2016 m., išmokų gavėjų skaičius išaugo apie 81 proc. o išlaidos šiai išmokai mokėti išaugo apie 63 proc. Prognozuojama, kad 2018 m. vaiko pinigus gaus apie 400 tūkst. žmonių, o išmokėta suma bus maždaug dvigubai didesnė nei pernai“, – tikino S.Skvernelis ir žadėjo nuoseklų vaiko pinigų didinimą.
Jis vardijo kitus atliktus veiksmus: 593 tūkst. senatvės pensininkų pajuto padidėjusias pensijas, šalpos pensijų bazės dydis, kuris nebuvo keistas nuo 2009 m., buvo padidintas nuo 112 iki 130 eurų, MMA padidintas iki 400 eurų, NPD – iki 380 eurų, ir kiti.
„Kažkam tai tik nuobodūs skaičiai, tačiau sunkiai gyvenantiems žmonėms tai tikrai pasijautė“, – teigė S.Skvernelis.
Jis akcentavo, kad Vyriausybės priemonės buvo skirtos motyvuoti dirbti ir mažinti priklausomybę nuo pašalpų.
Alkoholio kontrolės negriežtino ankstesnės valdžios
Kalbėdamas apie sveikatos apsaugą premjeras pažymėjo, kad sugriežtinta alkoholio vartojimo kontrolė leidžia spręsti didelę Lietuvos problemą.
„Mes padarėm tai, ką kitos partijos ne vienų rinkimų metu žadėjo, tačiau vėliau taip ir neatrado stiprybės. Besaikis alkoholio vartojimas vis dar yra Lietuvos problema, dabar ji pradėjo mažėti“, – paminėjo S.Skvernelis.
Jis paminėjo, kad didesni akcizai leido ir mažinti pardavimus, ir papildyti valstybės biudžetą.
S.Skvernelis įspėjo, kad saugumui grėsmę kelia auganti Rusijos karinė galia ir saugumo situacija regione tebėra sudėtinga.
„Pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos įstorijoje vykdome įsipareigojimus NATO“, – vardijo pasiekimus premjeras.
Jis paminėjo, kad pernai pasirašytos sutartys dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo leis užpildyti šią spragą.
„Lietuvos ilgalaikis interesas – NATO ir atskirų šalių sąjungininkių buvimas Baltijos regione, užtikrinantis patikimą atgrasymą, taip pat visapusiškas NATO pasirengimas atsakyti į (…) grėsmes“, – sako premjeras.
S.Skvernelis akcentavo, kad Vyriausybė sėkmingai atlieka valstybės valdomų įmonių pertvarką, įmonių vis mažėja, o jų valdymas tampa skaidresnis. Jis akcentavo, kad ir įvykdžius urėdijų pertvarką miškų priežiūra „nesubyrėjo“, kaip buvo baiminamasi.
Premjeras nepraleido progos pasigirti ir pirmąkart pertekliniu biudžetu.
„Nepaisant didėjusių išlaidų šiais metais mes pirmą kartą turime nedeficitinį valstybės biudžetą, dėl vykdomos griežtos fiskalinės politikos“, – mini S.Skvernelis.
Jis patikino, kad Vyriausybė „nemažins apsukų“ ir toliau spręs esamas ir naujas problemas. Premjeras apgailestavo, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui nepasistūmėjo link ES vidurkio.
Seimo nariai rūpinosi emigracijos problema
Parlamentarai po S.Skvernelio pristatymo daugiausia rūpinosi, ką Vyriausybė daro, kad mažėtų emigracija, būtų didinamas gyventojų noras likti Lietuvoje.
Seimo narys Vytautas Kamblevičius piktinosi, kad demografija šiuo metu yra jautriausias klausimas, pernai iš Lietuvos išvyko Marijampolės miesto dydžio gyventojų skaičius. Juozas Olekas taip abejojo, ar Vyriausybei pavyks didinti žmonių „nusiteikimą neišvažiuoti“, taip pat, kas daroma savižudybių prevencijai.
„Pirmas ketvirtis parodo, kad situaciją pradedame kontroliuoti, išvykstančiųjų skaičius gerokai mažėja, auga atvykstančių žmonių skaičiai“, – paminėjo S.Skvernelis ir tikino, kad Vyriausybė suplanavusi priemones tolesniam žmonių pajamų didinimui.
M.Majauskas pastebėjo, kad Vyriausybė prisiima nuopelnus už Lietuvos ekonominės gerovės augimą, nors nebūtinai prie to prisidėjo.
„Man atrodo, Vyriausybės veiklos ataskaitą puikiai apibūdintų gerai žinoma lietuviška patarlė – kas pakels katinui uodegą, jei ne jis pats. Ar čia tikrai katino nuopelnas investicijų, darbo užmokečio didėjimo“, – juokavo M.Majauskas.
„Keista būtų, jei aš čia išeičiau ir saviplaka užsiimčiau. Tą patį darė ir kitos Vyriausybės, ir Andrius Kubilius tą patį darė. Aš tikrai nesakau, kad mes viską pasiekėm, viską įgyvendinome, bet mes teikiame ataskaitą, o ar darbai pakankami, sprendžia Lietuvos žmonės ir jie tą vienaip ar kitaip tą išreiškia“, – replikavo S.Skvernelis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teiravosi, kokius rezervus numato sukaupti Vyriausybė, kad pasiruoštų galimiems ekonominiams sukrėtimams ateityje.
„Tiek „Sodros“, tiek sveikatos srityse tie rezervai kaupiami ir neretai viešumoje būna spekuliacijų, jog štai, tai kas susiję su valstybės biudžetu, ten nėra kaupiama. Tai iš tiesų kaupiama, numatyti automatiniai mechanizmai – tiek dalis dividendų ir iš kitų šaltinių. Šių metų pabaigoje ta suma sieks netoli 300 mln. eurų“, – atsakė finansų ministras Vilius Šapoka. Anot jo, tiek Lietuvos skolos šiuo metu mažėja, tiek ir rezervai auga.
Ataskaitoje dominuoja pasiekimai
Nors 186 puslapių ataskaita turėtų atspindėti šalies padėtį įvairiose srityse, tačiau Vyriausybė aprašė kone vien teigiamus pasiekimus: kokie rodikliai pagerėjo ir kokie darbai buvo atlikti. Ataskaitoje beveik nėra informacijos, kokie darbai vėluoja, kokių tikslų nepavyksta pasiekti. 15min jau rašė apie Vyriausybės darbus, kurie vėluoja ar buvo apskritai nutraukti.
Tarp svarbiausių pasiekimų pačioje ataskaitoje nurodomas spartus ekonomikos augimo tempas – pernai BVP augo 3,8 proc., kai ES vidurkis siekė 2,4 proc. Taip pat pažymima, kad pirmą kartą vykdomas NATO įsipareigojimas skirti tinkamą finansavimą krašto gynybai, šalies biudžetas pirmą kartą suformuotas perteklinis, o pagal verslo aplinkos indeksus Lietuva pasiekė aukščiausias kada nors turėtas pozicijas.
Tarp didžiausių pasiekimų įvardijami ir pirmą kartą įvesti „vaiko pinigai“.
Ataskaitoje pagal pernai „paklotus pamatus“ Vyriausybė 2018-aisiais žadama tęsti mokesčių pertvarką. Bendra struktūrinė reforma šiemet apims šešias sritis: mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų sistemos ir šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse.
