„Faktas, kad per labai trumpą laiką bazinių palūkanų kilimas buvo labai ženklus, labai spartus, bet tai centrinio banko pinigų politikos klasika, kad kai centriniam bankui atrodo, kad infliacija lėtėja nepakankamai greitai, tai jis paprastai prideda dar prie palūkanų normos ir taip buvo visada“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.
Anot jos, problema ta, kad per metus palūkanos padidėjo 4 procentiniais punktais, o tokio fenomeno nėra buvę, nors ir tokios infliacijos, kokia buvo 2022 metais, „nesame matę“.
„Centrinis bankas reaguoja pagal vadovėlį, o pasekmės realiai ekonomikai gali būti nebūtinai vien tik teigiamos. infliacija lėtėja, tai akivaizdu, bet kredito brangimas ir naujo kredito prieinamumas verslams ir ekonomikai, žinoma, yra problema, kai palūkanų normos yra kaip dabar“, – pridūrė premjerė.
I.Šimonytė nesiėmė prognozuoti, kokie bus tolesni ECB sprendimai, tačiau tikisi, kad centrinio banko valdybos požiūris pasikeis „kuo greičiau“.
„Būtų džiugu, kad kuo greičiau susiklostytų situacija, kai jau centrinio banko valdyba nebematytų, kad tai yra too high too long (per ilgai, per aukštai – BNS), o manytų, kad jau tikrai gali sustoti ir tokiu atveju ta nauja pusiausvyra leistų prisitaikyti taip pat ir visai likusiai ekonomikai“, – sakė I.Šimonytė.
ECB rugsėjo 14-ąją kilstelėjo bazines palūkanas dar 25 baziniais punktais, indėlių palūkanų norma kilstelėta iki naujo rekordinio lygio – 4 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – iki 4,75 procento.
