S.Skvernelis antradienį Vyriausybės siūlomą valstybės skolos augimą pavadino nepadoriu.
I.Šimonytė pabrėžė, kad kai buvusi „valstiečių“ vadovaujama Vyriausybė pernai teikė 2021 metų valstybės biudžeto projektą, buvo prognozuojamas 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto augimas.
Dabar augimo tikimasi mažiau, tačiau I.Šimonytė teigia, kad jos Vyriausybė vis tiek numatė 700 mln. eurų mažesnį skolos augimą nei S.Skvernelis.
Pasak premjerės, jos kabinetas siūlo valstybės skolą šiemet didinti 3,8 mlrd. eurų, kai S.Skvernelio Vyriausybė buvo nusimačiusi 4,5 mlrd. augimą.
„Jeigu ponas Skvernelis tai vadina nepadoriu, tai aš nežinau, kaip jis būtų pavadinęs savo originalų biudžetą“, – žurnalistams Seime teigė ministrė pirmininkė.
„Akivaizdu, kad skola auga gana žymiai ir dėl to yra nesmagu, bet, kita vertus, yra labai aiškios ir objektyvios priežastys, kodėl ji auga“, – pridūrė ji.
Anot I.Šimonytės, tik dalis prognozuojamo 8,4 proc. valdžios sektoriaus deficito yra susiję su papildomomis išlaidomis, skirtomis koronaviruso pandemijos valdymui.
„Dar yra krūva pereinamojo deficito, kuris pereina iš ankstesnių, deja, priimtų sprendimų dėl išlaidų, kurios nebuvo padengtos pajamomis“, – tvirtino premjerė.
Dabar skola yra tokia pigi, kad daug pigesnė ji būtų negali.
Šiemet valstybės skola turėtų pasiekti 52,3 proc. Bendrojo vidaus produkto, prognozuoja Finansų ministerija. Ji turėtų nustoti augti 2023 metais ties kiek daugiau nei 58 proc. BVP.
Pasak I.Šimonytės, „palenkti“ skolos kreivę žemyn nebus taip lengva, kaip po 2008–2009 metų ekonominės ir finansų krizės.
Tada, anot jos, mažinti skolos santykį su BVP padėjo tai, kad paskolos su didelėmis palūkanomis buvo refinansuojamos paskolomis su mažomis palūkanomis.
„Dabar skola yra tokia pigi, kad daug pigesnė ji būtų negali, todėl tokio palankaus vėjo, koks buvo praėjusiame etape, tikėtis neverta“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Tai reiškia, kad tiesiog reikės, viena vertus, visos išminties panaudojant Europos Sąjungos paramą, kad būtų ekonomikos augimo potencialas. Kita vertus, reikės ir tam tikrų priemonių, kad išlaidų finansavimas būtų tvarus ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė ji.
I.Šimonytė kol kas atmeta galimybę, kad didesnių biudžeto pajamų poreikis ateityje bus užtikrinamas didinant mokesčius.
„Didinti mokestines biudžeto pajamas galima įvairiais būdais. (...) Net mažėjantis šešėlis reiškia didesnius mokesčius kažkam, tam, kas dabar tų mokesčių nemoka“, – tvirtino premjerė.
Didžioji dalis naujų išlaidų atnaujintame valstybės biudžete atitektų sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sritims – atitinkamai daugiau nei 265 mln. ir 238,5 mln. eurų.
Antradienį atnaujintas valstybės biudžeto projektas buvo pateiktas Seimui.