Taip ji reagavo į kai kurių institucijų kritiką, kad Vyriausybės parama verslui ir gyventojams yra pernelyg bendra, o ja gali pasinaudoti ir pasiturintys žmonės bei finansiškai stiprios įmonės.
„Tą kritiką girdime ir vertiname, bet nėra taip, kad Vyriausybė siūlo tik biudžeto lėšomis visiems viską kompensuoti, bet siūlo judėti inkrementiškais žingsniais, kadangi kainų augimas yra kartais. Jeigu kainų augimas būtų 10-15 proc., žinoma, tas išlyginimas per pajamas yra logiškiausias, bet dabar, kai kalbame apie didelį kainų šuolį, vis tiek tų žmonių, kuriems pagal pajamas reikalinga parama, būtų tiek daug, kad pats mechanizmo ir laiko skyrimas tam, tiesą sakant, tokiomis aplinkybėmis, yra mažai efektyvus“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo I.Šimonytė.
Anot jos, parama gyventojams suteiks laiko priimti sprendimus, kurie ateityje padės taupyti energiją.
„Per tą laiką žmonės gali padaryti sprendimus, kurių labai greitai negali padaryti. Imkime dujas: gamtinių dujų kompensuojama kainos dalis yra gana didelė, šiaip valstybei apsimoka visiems praktiškai remti dujinių katilų keitimą į kitokį energijos gamybos būdą, kas ir yra – paleista speciali priemonė, bet katilai per savaitę ar dvi savaites nepasikeičia“, – sakė premjerė.
I.Šimonytės teigimu, paramos būdas, kai dalį augančių kainų naštos prisiima gyventojas, o dalį – valstybė, yra subalansuotas.
„Čia yra balansuojamas tam tikras tos naštos pasidalinimas: kažkiek kainų didėjimo perkeliama vartotojams, tam tikrą dalį kompensuoja valstybė mokesčių mokėtojų pinigais“, – teigė I.Šimonytė.
Parama verslui, anot premjerės, taip pat skiriamos vertinant laiką ir kainų šuolį, todėl pasirinktas toks paramos būdas, kuris padėtų greičiausiai.
„Pirmiausia yra taiklumas prieš laiką, todėl, kad kainų šuolis yra labai didelis ir ten, kur reikia kurti specifines priemones, tam, kad jos būtų itin taiklios, tokiems dalykams, ypatingai jeigu kalbame apie apie verslą, reikia suderinti valstybės pagalbos schemą, kam, gaila, bet tenka skirti mėnesius, ne dienas, ne valandas, per kurias galima parengti vieną ar kitą sprendimą, bet tai yra ilgos procedūros, kurios atima labai daug laiko ir neleidžia problemų spręsti čia ir dabar“, – sakė I.Šimonytė.
„Dėl to sprendimai verslui pasiūlyti yra dvejopi: jie yra horizontalūs, bet laikini, ir tas labai aiškiai pasakyta, kad toliau jau bus sprendimai nutaikyti tik į tuos sektorius, kuriems pagalbos reikės papildomai, nes ir dabar dalis sprendimų yra toms veikloms, kurios energetiškai imlios, o kiti sprendimai yra horizontalūs, bet ne taiklūs ir brangūs“, – kalbėjo premjerė.
Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko banko atstovai ne kartą yra sakę, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta parama gyventojams ir verslui galėtų būti tikslingesnė, o lėšų naudojimas turėtų būti pagrįstas analitiniais duomenimis.
2023 metų biudžeto projekte energijos kainų kompensacijoms gyventojams numatyta 812 mln. eurų, o verslui – dar apie 230 mln. eurų.
