„Lengvata buvo pasiūlyta kaip laikina pusantrų metų lengvata, kurios tikslas – padėti maitinimo sektoriui amortizuoti netekimus per kovido laikotarpį. Tai buvo vienas iš tų sektorių, kuriam daugiau teko naštos dėl veiklos stabdymų, uždarymų ir kitų apribojimų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.
„Toks buvo susitarimas nuo pradžių ir visi žinojo, kad tikrai ta 2022 metų pabaiga kažkada ateis ir ji atėjo“ – pridūrė ji.
„Dabar vėl prie to klausimo grįžti, naudoti įvairius argumentus normalu turbūt, bet norėčiau priminti tai, dėl ko tarėmės tuomet. Tai kodėl tie susitarimai dabar neturėtų galioti, aš nežinau“, – aiškino I.Šimonytė.
Premjerė taip pat atkreipė dėmesį, jog Statistikos departamento antradienį paskelbti maitinimo įmonių bei mažmeninės prekybos apyvartų duomenys rugpjūčio mėnesį „nėra blogi“.
„Pykite, nepykite, aš suprantu, kad galbūt kažkas nori dar geresnių rodiklių, bet tikrai rodikliai nėra blogi“, – teigė ji.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat pabrėžė, kad PVM lengvata kavinėms buvo įvesta dėl pandeminių ribojimų, o energetinė krizė visiems verslams sudėtinga vienodai ir jiems rengiama mokesčių atidėjimo priemonė.
„Manome, kad ta lengvata galės pasinaudoti tiek šis, tiek kiti sektoriai, jei atitinka nustatytus kriterijus (energetikos sąnaudos sudaro bent 10 proc. visų sąnaudų – BNS)", – žurnalistams antradienį Seime sakė ministrė.
G.Skaistė taip pat pranešė, kad antradienį nustatytos sumažintos palūkanų normos už mokestinių paskolų sutartis – jas pasirašiusios įmonės galėtų pasinaudoti galimybe ir mokėti mažesnes palūkanas nei iki šiol.
„Šis sprendimas įsigalios ketvirtajam šių metų ketvirčiui“, – sakė G.Skaistė.
Ji taip pat kalbėjo, kad apgyvendinimo verslo situacija yra kitokia, todėl dėl PVM lengvatos jam bus apsispręsta kartu su kitų metų biudžetu.
Ministrė teigė, kad sprendimai dėl lengvatų turi būti pamatuoti ir subalansuoti.
„Kiekvienas ministras savo kuravimo srityje rastų daug lengvatų, kurios galėtų padėti jo kuravimo sričiai, tačiau Finansų ministerijai reikia matyti visą bendrą vaizdą ir suvesti visus pageidavimus ir lūkesčius į tokį biudžeto projektą ir deficitą, kuris nevestų iš proto skolintojų ir atitiktų subalansuotą fiskalinę politiką“, – sakė G.Skaistė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, skirtingai nei premjerė ir finansų ministrė, sako remianti idėją, kad PVM lengvata maitinimo įstaigoms turi būti pratęsta.
„Toks nedidelis pratęsimas, manau, būtų prasmingas“, – antradienį žurnalistams prieš Seimo posėdį sakė A.Armonaitė.
„Tos nuomonės laikomės. Su biudžetu spręsime. (...) Aš asmeniškai palaikyčiau. Yra restoranų, kurie, pavyzdžiui, už elektrą mokėjo kelis šimtus eurų vasarą, o dabar moka tūkstančiais“, – pridūrė ministrė.
Pasak statistikų, maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) rugpjūtį siekė 140,6 mln. eurų (to meto kainomis) – 1,4 proc. daugiau nei liepą. Per metus jų apyvarta padidėjo 13,2 procento.
Lengvatinis PVM tarifas maitinimo įmonėms buvo įvestas antrą praėjusių metų pusmetį, o apgyvendinimo paslaugoms taikomas septynerius metus. Lengvatos baigia galioti šių metų pabaigoje.
