Jos teigimu, per arti elektros linijų augantys medžiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios audrų metu nukenčia elektros tinklai, todėl artimiausiu metu bus svarstomi sprendimai kaip tinklus maksimaliai apsaugoti nuo tokių situacijų.
„Tas balansas tarp medžių šalinimo, kad nesusidarytų tokios sąlygos, ir žmonių susirūpinimo, kuriems labai rūpi, kad medžiai nebūtų kertami, kad jie nebūtų šalinami netgi iš tokių vietų, kur jų padaroma žala (...) yra didžiulė, ir vis dėlto infrastruktūros apsaugos nuo tokių situacijų, tą balansą vis tiek reikia surasti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I.Šimonytė.
„Reikės rasti sprendimus ir juos pasiūlyti tam, kad elektros linijų teritorijos, apsaugos zonos būtų maksimaliai apsaugotos nuo tokių situacijų. (...) Mes galbūt labai dėmesingai žiūrime į vieną ar kitą medį, bet kada susidaro situacija, mes neturime nei medžio nei elektros“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) trečiadienį pranešė, kad dėl keliskart platesnių proskynų – nuo medžių valomų koridorių – bei apsaugos zonų, kur galima genėti medžius, Latvijoje audros padaryta žala šios šalies energetikos infrastruktūrai buvo gerokai mažesnė, rečiau buvo pažeistos ir kaimyninės šalies oro linijos.
ESO atstovė Rasa Juodkienė ketvirtadienio rytą BNS informavo, kad Lietuvoje elektros po audros vis dar neturi apie 30 tūkst. vartotojų, blogiausia situacija – Vilniaus rajone ir Panevėžyje.
„Buvo geriau įspėti negu neįspėti“
I.Šimonytės teigimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) gyventojus apie artėjančią audrą buvo „geriau įspėti negu neįspėti“.
„Mano supratimu vis tiek reikėjo tą įspėjimą padaryti, nepaisant to, kiek žmonės patys seka orų prognozes, kiek patys matė, kad yra ir didelė liūtis, ir vėjas nemažas“, – teigė premjerė.
„Žinoma, kad dėl tų žinučių nei medžiai nebūtų nevirtę, nei nuošliauža nebūtų neatsiradusi Gedimino kalne, (...) bet galbūt kažkas būtų priėmęs sprendimus prisirišti savo daiktus, kad jie neskraidytų ar padaryti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl gyventojams sekmadienį neišsiųstų perspėjimo pranešimų apie gresiančią audrą.
Kaip BNS anksčiau informavo PAGD, įspėjamieji pranešimai apie audrą į gyventojų mobiliuosius telefonus nebuvo siunčiami, nes prognozė nerodė stichinių ar katastrofinių reiškinių.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teigia, kad PAGD apie artėjančią audrą buvo informuotas.
Už ekstremaliųjų situacijų valdymą šalyje atsakingas PAGD, savivaldybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Institucijų veiksmus Vyriausybės lygiu koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.
