S.Skvernelis patikino, kad prekybininkai pasikviesti į Vyriausybę siekiant „išgirsti jų nuomonę ir matymą“, kaip jie vertina esamą situaciją.
Jis dėstė, kad Vyriausybė įgyvendino daug struktūrinių reformų, kurios skirtos padidinti gyventojų pajamas.
„Mūsų tikslas vienintelis, kad tos padidintos gyventojų pajamos liktų gyventojų rankose, o ne atitektų tiems, kurie naudojasi situacija, tiek objektyvia, tiek subjektyvia, ir bando pasididinti savo pelno dalį“, – teigė S.Skvernelis, bei neigė, kad tai susiję su artėjančiais rinkimais.
Pasak S.Skvernelio, „tokia pati kalba bus ir su šilumos tiekimu, elektros tiekimu ir kitomis gyventojams būtinomis paslaugomis“.
„Noriu priminti, kad mokestinės reformos per dvejus metus kainuos, arba mes į gyventojų gerovę suinvestuosime daugiau nei 1,2 milijardo eurų. Padarysime viską, kad gyventojų ir varototojų interesai būtų apginti“, – dėstė premjeras.
Kritikavo prekybininkus ir institucijas, dalijosi planais
Premjeras pažymėjo, kad jo netenkina prekybininkų išsakyta pozicija.
„Šiandien aš išgirdau poziciją, kad viskas pas mus tvarkoje, esame vienų mažiausių kainų šalis, esame niekuo neišsiskirianti šalis. Su tuo neturiu galimybės sutikti ir nesutiksiu. Vyriausybė kitą trečiadienį savo apsitarime svarstys jau konkrečias priemones ir pavedimus institucijoms, kaip didinti konkurenciją šioje srityje, kaip stiprinti smulkųjį verslą“, – rėžė S.Skvernelis.
Anot jo, „sunku paneigti, tačiau neigiami faktai“, kad per pastaruosius 7 metus maisto kainos Lietuvoje augo perpus didesniu tempu nei žaliavos ar importo kainos.
„Mes ES kontekste esame tarp TOP5 valstybių, kur vartotojams maisto kainos augo sparčiausiai per 7 metus“, – teigia S.Skvernelis. Jis tikino, kad 21 proc. namų ūkių biudžeto atitenka būtent maistui ir Lietuva pirmauja pagal tokią išlaidų dalį, nusileisdama tik Rumunijai.
Kalbėdamas apie priemones jis patikino, kad bus sugrįžta prie konkurencijos reguliavimo – koncentracijos procentai bus peržiūrimi ir šalies mastu, ir per atskirus regionus, miestus ir miestų dalis. Bus siekiama, kad būtų daugiau prekybos taškų, pirmiausia smulkaus verslo.
„Šią savaitę aš pasirašysiu kreipimąsi ir siūlymą 12-ai didžiųjų investuotojų, kalbant apie ES valstybes, kurie turi prekybos tinkus atvykti investuoti į Lietuvą, nes šiuo metu Lietuvoje investavimo sąlygos tikrai puikios“, – teigė premjeras ir patikino, kad čia investuotojai gali užsidirbti puikią grąžą.
Jis vardijo, kad nepriimtina situacija priežiūros ir kontrolės institucijose – premjeras teigė nemanąs, kad jos gina vartotoją.
„Prastai vertinu šitos tarnybos darbą ir labai dažnai matau įvairiose srityse, kad atstovaujama ne valstybė, ne savivalda, o kažkas kita“, – apie Konkurencijos tarybą pasisakė S.Skvernelis.
Jis tikino, kad turi būti stiprinama ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, prekybininkams turi būti taikomos griežtesnės sankcijos, jei jie neįsileidžia Metrologijos inspekcijos, ar neleidžia atlikti kitų kontrolės veiksmų, o tiesiog „susimoka baudas“.
Siūlys GPM lengvatą, ribos prekybos laiką
Premjeras užsiminė, kad perkantieji smulkiose parduotuvėse galės susigrąžinti mokesčių dalį.
„Sprendimas irgi bus, kaip leisti grąžinti GPM lengvatą šeimos ir smulkaus verslo parduotuvėse apsiperkantiems gyventojams“, – teigė S.Skvernelis.
Taip pat, anot jo, „privalėsime užtikrinti mūsų gyventojų ir vartotojų apsaugą, kalbant apie įvairias kitas administracines procedūras“.
„Tikrai sulaukiame pagrįstų priekaištų ir abejonių dėl valstybės žemės panaudojimo prie įvairiausių komercinių objektų, dėl tam tikrų reikalavimų, ar jie atitinka žmonių saugumo reikalavimus“, – bėrė premjeras.
„Kalbant apie viešuosius pirkimus – viešųjų pirkimų dalyje turi būti sudarytos geresnės sąlygos smulkiesiems verslininkams“, – sakė S.Skvernelis.
Jis patikino, kad prekybos tinklų darbo laikas bus ribojamas ir ne tik per šventes, bet ir sekmadieniais.
„Turime baigti diskusijas dėl Kalėdų, Velykų, ar Naujųjų metų. Pateiktas įstatymo projektas dėl sekmadienių. Mano nuomone, arba turėtume visiškai drausti prekybą sekmadieniais, arba, galbūt trumpinti darbo laiką“, – teigė S.Skvernelis, pažymėjęs, kad tai padėtų užtikrinti ir darbuotojų apsaugą.
Vyriausybė taip pat kurs platformą, kuri parodys, kokią dalį produkto kainos sudaro gamintojo kaina, kokią – tiekėjo,ir kokią – prekybos centro, bei kaip tai keičiasi.
Prekybininkai: maistas per ketverius metus pabrango 5 proc.
Visi prekybininkai dėkojo premjerui, kad pradėtas dialogas. Tačiau jie laikėsi savo pozicijos – konkurencija rinkoje didelė, o kainos Lietuvoje nėra kažkuo išsiskiriančios.
„Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ generalinis direktorius Gerardas Rogas tikino, kad Lietuvoje konkurencija mažmeninės prekybos rinkoje yra milžiniška. Jis siūlė kainas mažinti per PVM lengvatas.
„Mes kiekvieną dieną stengiamės savo pirkėjams užtikrinti geriausias maisto produktų kainas, o savo darbuotojams – konkurencingus atlyginimus. Norėdami pasiekti efektyviausių pokyčių, visų pirma turime sumažinti PVM dydį būtiniausiems maisto produktams. Žinoma, turime užtikrinti, kad visą PVM sumažinimo naudą pajaustų tiesioginis pirkėjas per mažesnes maisto produktų kainas“, – teigia G.Rogas.
Prekybos tinklo „Maxima“ vadovė tikino, kad kainos Lietuvoje nėra išskirtinės.
„Suprantu, kad kaina yra jautri tema Lietuvos žmonės ir premjeras tuo susirūpinęs. Kelis skaičius tiktai norėtųsi paminėti – patys sekame, ir „Eurostat“ duomenimis, neskaičiuojant alkoholio ir tabako, maisto kainos ketverių metų perspektyvoje išaugo 5,3 proc. – tą galime pasitikrinti“, – teigė „Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė.
Ji tikino nematanti galimybių, kad mažesni žaidėjai rinkoje sugebėtų pasiūlyti geresnių kainų.
„Nelabai matau galimybių mažiesiems pasiūlyti geresnę kainą nei didiesiems žaidėjams. O kaina šiandien yra pagrindinė tema. Mes tikrai darysime viską, kad išlaikytume kuo mažesnes kainas klientams.“, – sako K.Meidė.
„Maximos“ vadovė tikino, kad Lietuva išsiskiria visame ES kontekste – čia be mažų kainų prekybininkai siūlo ir daugiau vertės klientams.
„Turime aukštą aptarnavimo lygį, puikius produktus ir gerą kainą. Ir Lietuvoje šiuo atžvilgiu tikrai yra išskirtinė“, – sako K.Meidė.
Susitikime su premjeru buvo pakviesti „Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė, „Rimi“ vadovas Giedrius Bandzevičius, „Lidl Lietuvos“ vadovas Radostinas Roussevas-Peine ir valdybos narys Marius Kybartas, prekybos tinklą „Iki“ valdančios „Palink“ vadovas Gerardas Rogas ir įmonės atstovė Eglė Lavrinavičiūtė, „Norfos mažmenos“ vadovas Audrius Pocevičius.
Vyriausybės plane – turgavietės ir ribojimai
Vyriausybė vertina, kad prekybininkai Lietuvoje nepakankamai konkuruoja, prekybos tinklai yra koncentruoti, tai kelia riziką tiekėjams ir vartotojams, o prekių kainos dėl to auga.
Todėl parengtame priemonių plane siūloma palengvinti sąlygas smulkiems prekybininkams, peržiūrėti Konkurencijos tarybos įgaliojimus, numatyti skatinamąsias priemones pritraukiant naujus rinkos dalyvius į maisto mažmeninės rinkos segmentą, riboti prekybos tinklų darbo laiką savaitgaliais ir švenčių dienomis, rašo BNS.
Planuojama numatyti poveikio priemones už perteklinę koncentraciją – nuo papildomų mokesčių, iki tolimesnės plėtros ribojimo ar įpareigojimo mažinti prekybos plotus.
Priemonių plano projekte numatoma didinti valstybės dalyvavimą „probleminėse srityse“.
Projekte nurodomos priemonės: valstybinis alkoholio prekybos monopolis, valstybės valdomos turgavietės ir kiti prekybos plotai, už kuriuos nebūtų renkamos rinkliavos, tačiau siekiama mažesnių kainų. Pažymima, kad Seime jau svarstomas valstybės valdomų vaistinių įkūrimas valstybinėse gydymo įstaigose.
