Tai jis pareiškė spaudos konferencijos, skirtos darbo prezidentūroje šimtadieniui, metu. Jis tikino, kad apie atskirus mokesčius pareikš savo nuomonę tada, kai matys visą kompleksą.
Primename, kad trečiadienį Vyriausybėje pristatomas kitų metų biudžeto projektas, tada ir paaiškės, kokius mokesčius žada didinti valdantieji. Tam, žinoma, turės dar pritarti Seimas, ir galiausiai prezidentas.
Įtraukti ir į Vyriausybės planą
Šimtadienio proga prezidentas savo kalboje nemažai dėmesio skyrė ir mokestiniams savo pasiūlymams.
Pristatydamas savo teiktus pasiūlymus, šalies vadovas užsiminė, kad kai kurie jo pasiūlymai jau yra įtraukti į Vyriausybės planą – dėl šalpos ir priemokų.
Vyriausybės plane, pasak jo, atsispindi ir iniciatyva mažinti lengvatą dyzelinui – prezidentūra taip pat siūlo padidinti žymėto akcizo dydį. Tiesa, skiriasi tik lengvatos panaikinimo būdas.
Taip pat gimė iniciatyva ir dėl viešųjų pirkimų skaidrinimo. „Ten yra didžiuliai klondaikai lėšoms sutaupyti“, – užsiminė prezidentas.
Gerovės valstybė yra visiems svarbi, tik partijos skirtingai mato, kaip tai įgyvendinti, sakė jis. Prezidentas vis kartojo, kad jam rūpi senjorų pragyvenimas, didesnės pensijos.
Apie taršos mokestį: apmokestinkime prabangą
Paklaustas apie valdančiųjų ketinimą įvesti taršos mokestį automobiliams, kurį mokėtų naujai registruotų mašinų savininkai, prezidentas sako, kad neskubėtų su tokia iniciatyva.
„Nereiktų susikoncentruoti tik į taršos, nes tai veikia antisocialiai, ir paveiks labiau nuskurdusius, todėl siūlome mokestį sieti su automobilio galia, darbiniu tūriu“, – teigė prezidentas. Tai būtų panašu į automobilių prabangos mokestį.
G.Nausėda pastebėjo, kad įvedus taršos mokestį visiems, viena ranka būtų padedama labiausiai skurstantiems, kita – atimama. „Nematau tame didelės logikos“, – sakė jis.
Tiesa, taršą apmokestinti reikia dėl įsipareigojimų ES, bet tai, pasak G.Nausėdos, būtina daryti po truputį, pirmiau reikia galvoti apie tai, kad pirmiausia reikia apmokestinti prabangą.
Apie nekilnojamą turtą: tai selektyvu
G.Nausėda turi savo poziciją ir dėl Finansų ministerijos pasiūlyto pasiūlyti nekilnojamo turto apmokestinimo, kai mokėtų visi, kurių turtas viršija 100 tūkstančių eurų vertę.
„Tai pusiaukelė tarpo selektyvaus ir visuotino apmokestinimo. Reikia atsargiau tai daryti mažinant kartelę“, – sakė jis.
Be to, jis užsiminė apie komunikacijos spragas pristatant NT apmokestinimą: „Žmonėms įsivaizduoja, kad reikės mokėti už visą vertę, o iš tiesų – tik už viršijimą 100 tūkstančių, be to, turtas bus dalinamas per pusę sutuoktiniams“.
Bankų apmokestinimas: palaikys, jei bus panaikinta lengvata dyzelinui
Kalbėdamas apie iniciatyvą papildomai apmokestinti bankus bei stambius prekybos tinklus, G.Nausėda, beje, buvęs SEB vyriausiasis ekonomistas, teigė, kad jis palaikytų šią idėją su viena sąlyga.
„Ar šie mokesčiai bus tinkami, pasakysiu, kai matysiu visą kompleksą, o ne atskirus mokesčių pasiūlymus. Mokesčiai iniciatyvos teikiamos dėl to, kad daugiau būtų persvarstoma per BVP“, – sakė jis.
Tad jis lauks „bendro konteksto“.
Pasak jo, būtų kenksminga, jei nebus drįstama sumažinti lengvatos žemės ūkiui, o kitiems – uždėti mokesčius, kurie neturi jokių lengvatų. „Tada ir bus galutinis verdiktas“, – sakė prezidentas.
„Ir dabar pasigirsta kartais ganėtinai pagrįstos kritikos, kad mes kalbame apie atskirus mokesčių pasiūlymus nelabai susiedami juos su tuo, ką ketiname padaryti socialinės politikos srityje. Galbūt kartais specialiai šie klausimai yra atskiriami – va čia mokesčių, o čia pensijų, vaiko pinigų ir kitos iniciatyvos. Tai yra neteisinga, nes tada sugriūva visa logika ir nebesimato, dėl ko tos mokesčių iniciatyvos yra teikiamos“, – aiškino G. Nausėda.
Prezidentas pateikė siūlymus dėl pensijų
Priminsime, kad penktadienio popietę prezidentas pateikė Seimui trijų įstatymų pakeitimo projektus, kurie, kaip žadama, leis užtikrinti spartesnį pensijų didinimą ir taip sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių.
Prezidento teikiamuose siūlymuose Socialinio draudimo pensijų įstatymui numatyta, kad bazinės pensijos augimas kitąmet bei 2021 metais būtų penktadaliu spartesnis, nei buvo numatyta iki šiol, kartu ženkliai viršytų vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą šalyje. Nuoseklus pensijų didinimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia net 41,7 procento.
Kartu teikiamu Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti valstybės biudžeto pajamas nediskriminuojant pajamų gavimo darbo užmokesčio forma ir sumažinti mokestinių tarifų skirtumus, šiuo metu egzistuojančius pagal skirtingas pajamų rūšis. Seimui siūloma prie standartinio gyventojo pajamų mokesčio tarifo (20 proc.) priartinti mokesčių tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendų aukštoms pajamoms iš individualios veiklos. Pastariesiems šiuo metu taikomas 15 proc. mokestinis tarifas. Prezidento siūlymu, smulkųjį ir vidutinį verslą vystantiems gyventojams aktualus individualios veiklos pajamų iki 35 tūkst. eurų per metus apmokestinimas nebūtų keičiamas.
Siekiant užtikrinti biudžeto pajamas senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti, Akcizo įstatymo pakeitimu siūloma 20 proc. sumažinti akcizo lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams.
