Šalies vadovas pabrėžė, kad biudžete numatytos papildomos išlaidos padės sveikatos sistemai, gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius, tačiau ateityje bus būtina mažinti deficitą.
„Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus. Stiprios prieškrizinės pozicijos dabar leidžia padėti šalies sveikatos sistemai, šalies gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius. Tačiau kitų metų 7 proc. BVP lygio biudžeto deficitas turi būti trumpalaikis reiškinys – laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis“, – pranešime spaudai teigė prezidentas.
Prezidentūros pranešime nurodoma, kad bendras pagalbos paketas dėl koronaviruso pandemijos sudaro daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Lėšos bus skirtos verslo subsidijoms prastovų metu, savarankiškai dirbantiesiems, ieškantiesiems darbo, ligos (nedarbingumo) išmokoms, finansinei pagalbai įmonėms, gydymo ir medicinos įrangai, medikų algoms ir institucijoms, dalyvaujančioms kovojant su pandemija.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad biudžetas leis didinti pensijas – vidutinė senjorų senatvės pensija kitąmet augs nuo 377 iki 415 eurų.
„Apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kokia yra jos senjorų padėtis. Kitais metais pensijos augs dešimtadaliu, o skurdo lygis senjorų grupėje, remiantis prognozėmis, sumažės beveik penktadaliu. Išlaikę tokį tempą ir teisingus prioritetus, po kelerių metų galime tikėtis proveržio užtikrinant orią šalies piliečių senatvę“, – teigė prezidentas.
G.Nausėda teigiamu pokyčiu pavadino ir kitais metais didėsiančius vaiko pinigus.
Jis atkreipė dėmesį, jog 2021 metų biudžete numatyta, kad savivaldybių biudžetų pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis augs beveik 11 procentų. Be to, savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 58 mln. eurų.
Vis dėlto, pasak prezidento, savivaldybių galimybės investuoti ir kurti pažangesnius išmanius regionus ir toliau susidurs su iššūkiais, todėl reikės toliau ieškoti sprendimų dėl didesnių investicijų šalies regionuose galimybių.
„Svarbų vaidmenį atliks ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas, siūlantis unikalią galimybę pakelti visą šalį į aukštesnį kokybinį lygmenį. Tačiau kartu tai reiškia, kad atsakingo investavimo procesui būtina pasiruošti per įmanomai trumpiausią laikotarpį“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
G.Nausėda sakė teigiamai vertinantis tai, kad pandeminiame biudžete išlieka tvirtas dėmesys nacionaliniam saugumui. Numatyta, kad išlaidos gynybai sieks ne mažiau 2,03 proc. BVP su galimybe padidinti iki 2,05 proc. BVP.
„Siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų šalies piliečiams, taip pat pažangos švietime ir moksle, itin aktualus išlieka vienas iš esminių prezidento įvardytų Gerovės Lietuvos vizijos strateginių tikslų – padidinti viešųjų išteklių apimtį iki 35 proc. BVP lygio. Tam pirmiausia reikia efektyviau išnaudoti šešėlinės ekonomikos mažinimo instrumentus ir siekti didesnio šalies mokesčių sistemos teisingumo“, – rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
Seimas 2021 metų valstybės biudžetą priėmė prieš savaitę. Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto, jį daugiausia lėmė papildomos išlaidos koronaviruso pandemijai suvaldyti.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pakoreguotas biudžeto projektas skaidriau atspindi tikrąją situaciją, biudžeto skylės didinimas yra trumpalaikis ir neišvengiamas. Opozicija sako, kad deficitas didinamas nepagrįstai, spartus skolos augimas ilgainiui gali branginti valstybės skolinimąsi, o planai peržiūrėti ekonomikos skatinimo priemonių planą gali sukliudyti pasinaudoti ES investicijų fondu.
Priimant biudžetą prieštaringų vertinimų sulaukė parlamentarų sprendimas prieš Vyriausybės valią pusantro milijono eurų padidinti Seimo kanceliarijos biudžetą.
