16.35 val. papildyta Lietuvos bankų asociacijos komentaru.
Antradienį G.Nausėda išvykęs pirmo oficialaus vizito į Lenkiją, kur susitinka su šios šalies prezidentu A.Duda ir kitais valstybės vadovais.
„Pakviečiau ir ponas prezidentas pažadėjo perduoti atsakingiems žmonėms mūsų kvietimą lenkiškam bankui pasirodyti Lietuvos rinkoje, nes didesnė konkurencija šiuo metu esantiems trims keturiems pagrindiniams rinkos dalyviams būtų tikrai naudinga pirmiausia Lietuvos žmonėms. Lietuvos vartotojams, ir tikiuosi, kad ir šiais klausimais mums pavyks nuveikti daug“, – teigė G.Nausėda.
Prezidento atstovas Aistis Zabarauskas 15min tvirtino, kad konkretūs bankų pavadinimai susitikimo metu nebuvo minimi, kvietimas skirtas kuriai nors bankų sektoriuje veikiančiai institucijai.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius teigia palaikantis palaiko prezidento G.Nausėdos iniciatyvą pakviesti lenkiško kapitalo banką į Lietuvą.
„Lenkija yra ne tik viena svarbiausių mūsų šalies prekybos, bet ir strateginių partnerių, tad glaudesnis bendradarbiavimas finansų srityje būtų logiška šios partnerystės tąsa. Siekis Lietuvos finansų sektorių padaryti dar geresniu ir efektyvesniu yra išties sveikintinas“, – rašoma komentare.
Sveikina, bet pasigenda esamų rinkos dalyvių skatinimo
Pasak M.Zalatoriaus, aktyvesnis Europos Sąjungos bankų dalyvavimas Lietuvos finansų sistemoje dar labiau sustiprintų sektorių ir būtų naudingas tiek rinkos dalyviams, tiek vartotojams.
„Pastebime tendenciją, kad Europoje veikiantys bankai vis labiau konsoliduojasi ir veikia keliose valstybėse. Lietuvos finansų sistemai būtų naudinga, jei finansų institucijos galėtų veikti skirtingose jurisdikcijose, o nacionaliniai barjerai sumažėtų“, – teigia LBA prezidentas M.Zalatorius.
LBA Lizingo komiteto pirmininkas Laimonas Belickas papildo, kad kol kas beveik nieko nedaroma dėl esamų rinkos dalyvių veiklos skatinimo.
„Kalbame apie fintech, juos skatiname, tačiau sisteminiai, pigiausius ir prieinamiausius finansavimo šaltinius teikiantys rinkos dalyviai yra pamirštami. Labai nedaug yra priemonių ar spec. programų rinkos dalyvių investicijoms, finansavimo apimtims skatinti“, – vertina L.Belickas.
Anot jo, ne visos šiuo metu Lietuvoje veikiančių finansų institucijų galimybės išnaudotos.
„Lizingo bendrovės finansuoja itin ženklią realiosios ekonomikos dalį, tačiau jokių mokestinių ar papildomų ekonominių paskatų finansuoti nėra. Priešingai, sumokamas Pelno mokestis yra neproporcingai didelis (spec. atidėjiniai portfeliui yra papildomai apmokestinami).“ Nesinorėtų, kad pakviesti nauji žaidėjai susidurtų su ta pačia rinkos realybe. Jeigu jie neturės didelių motyvų plėtrai, ekonomikos finansavimui, tai reikšmingų pokyčių neatneš. Ir priešingai: jeigu esantiems ir naujiems rinkos dalyviams būtų atidarytas savotiškas „žalias koridorius“ investicijoms – tai realiai galėtų padaryti poveikį“, – vertina L.Belickas.
