Prezidentas kritikuoja krašto apsaugos sistemos požiūrį į dronų pajėgumų vystymą

Jis žada aptarti situaciją su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu.

„Grįžęs aš tikrai norėsiu skirti šiam klausimui ypatingą dėmesį. Manau, kad reikėtų susitikti su krašto apsaugos ministru ir su kariuomenės vadu, susipažinti su ta dronų plėtros strategija, kuri, kariuomenės žodžiais, yra parengta ir galbūt dedikuoti šiam klausimui Valstybės gynimo tarybos posėdį, nes mes tiesiog neturime teisės švaistyti laiko“, – ketvirtadienį žurnalistams Prienuose sakė G.Nausėda, dalyvavęs diskusijoje apie dronų pramonę Lietuvoje.

„Man atrodo, kad kol kas mūsų kariuomenė dar ne iki galo yra įsisąmoninusi faktą, kad dronų plėtra yra labai svarbi visos mūsų gynybos strategijos dalis“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, krašto apsaugos sistema neturėtų galvoti, jog yra vienintelė kompetentinga su dronų pajėgumų vystymu susijusiais klausimais.

„Ir galima galbūt suprasti, kuomet vienas ar kitas dronų technologijos aspektas nėra žinomas, bet nusiteikti, kad dronų klausimai vien tik žinomi mūsų kariuomenės atstovams, kurie puikiai supranta, kas tai yra ir jiems nereikia nei verslo, nei akademijos pagalbos, tai nėra pats tinkamiausias kelias“, – teigė šalies vadovas.

„Aš manau, kad šioje vietoje mūsų Krašto apsaugos ministerija turėtų būti tikrai Krašto apsaugos ministerija, o ne krašto apsaugos nuo dronų pramonės ministerija“, – pridūrė jis.

Klausimą kėlė NSGK

Idėją dronų pajėgumų vystymą apvarstyti VGT iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), sausį domėjęsis, ką šiuo klausimu daro Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė.

NSGK tąkart išsiuntė VGT nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis turėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.

Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti savo koncepciją šiuo klausimu, apie tai premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė praėjusią savaitę.

Dalis politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Anot dalies karo stebėtojų, tai pigesnė ir sunkiau atremiama alternatyva tradiciniams ginklams. Tačiau Lietuvos krašto apsaugos sistema teigia, kad operacinių ir strateginių tikslų per konfliktus geriau padės pasiekti sunkioji ginkluotė, o dronai gali būti naudojami paramai.

L.Kasčiūnas sausį žurnalistams buvo pareiškęs, kad kariuomenės suplanuotų įsigyti ir turimų dronų pajėgumų pakaktų „vienam stipriam mūšiui“, bet ne ilgalaikiam karui su Rusija.

Lietuvos kariuomenė anksčiau teigė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją.

Kritikuoja, kad perka iš užsienio

G.Nausėda Prienuose taip pat kritikavo krašto apsaugos sistemą, kad ši, įsigydama dronus, daugiau dėmesio skiria gamintojams užsienyje, nors lietuviai kuria gerus bepiločių prototipus.

„Tikrai kai kurie labai įdomūs prototipai, kuriuos suformuoja mūsų startuoliai arba mūsų mokslininkai, na, lieka prototipų stadijoje, ten ir numiršta, toliau nebeplėtojami, nors yra labai perspektyvūs ir, pavyzdžiui, vien dėl tos priežasties, kad importiniams gaminiams suteikiamas prioritetas, palyginti su vietiniais. Man nesuvokiama, kaip galima teikti prioritetą kaimyninių valstybių produkcijai, užuot įsigijus gerą lietuvišką gaminį“, – kalbėjo G.Nausėda.

„Tai ne tik nepateisinama, bet ir nusikalstama, mano požiūriu“, – teigė prezidentas.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sakė, jog tai, kad šalies kariuomenė neperka lietuviškų dronų, verslui yra didžiulis iššūkis.

„Didelis iššūkis yra Lietuvos verslui gaminti dronus, kai jų neįsigyja pati Lietuvos kariuomenė“, – žurnalistams Prienuose sakė V.Sabaliauskas.

Anot jo, dėl tos pačios priežasties Lietuvoje kuriamus dronus sunku parduoti užsienyje, nes potencialūs pirkėjai reikalauja atsiliepimų apie gaminius, o jų nėra.

LGSPA vadovas teigė, kad verslo santykiai su krašto apsaugos sistema yra užmegzti, bet „galėtų ir turėtų būti“ gerokai glaudesni.

G.Nausėda sakė, jog dronų pramonė patiria sunkumų ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, investicijų stokos, problemų gauti paskolas.