G.Nausėda teiks Seimui svarstyti Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio ir Akcizų įstatymų pataisas, rašoma prezidentūros pranešime.
Pasak valstybės vadovo, iniciatyvomis siūloma siekti reikšmingo socialiai orientuoto biudžeto pajamų augimo ir taip spręsti skurdo, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties iššūkius.
„Jomis siekiama užtikrinti, kad mažinant skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį nebūtų pažeistos fiskalinės drausmės taisyklės, ateities kartoms užkraunant didesnę skolos naštą. Pagrindiniai numatomi biudžeto šaltiniai bus susiję su kapitalo prieaugio pajamų apmokestinimo peržiūra, mokesčių lengvatų peržiūra“, – teigiama pranešime.
Siūlo 100 mln. eurų naujų išlaidų
G.Nausėda Seimui siūlo kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui, rašo naujienų agentūra BNS.
Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamiems dyzeliniams degalams ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.
„Teikiame subalansuotą pasiūlymą, kaip didinti išlaidas, kurios mažintų socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, ir kartu teikiame priemones, kaip tas pajamas surinkti. Labiausiai naudą turėtų pajausti senyvo amžiaus žmonės ir neįgalieji“, – BNS teigia prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Krėpšta.
Prezidentas ketina teikti įstatymų pataisas, kurios „sudarys sąlygas sparčiau didinti senatvės pensijas ir pagerinti senatvės pensijos išankstinio skyrimo sąlygas, taip mažinant 41,7 proc. siekiantį pensininkų skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį“.
2018 metais įvesta pensijų indeksavimo formulė pensijų didėjimą susieja su darbo užmokesčio fondo augimu. G.Nausėda siūlo palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, kad artimiausius penkerius metus pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą, rašo BNS.
„Pensijos turėtų augti šiek tiek sparčiau – pusantro ar dviem procentiniais punktais – negu vidutinis atlyginimas. Mes siūlome tam tikrą laikiną laikotarpį, galbūt penkerius metus, kasmet pridėti papildomą koeficientą, kad pakeitimo norma po žingsnelį judėtų į viršų ir pakiltų, tarkime, nuo 42 proc. iki 50 proc. (buvusio atlyginimo – BNS), atsižvelgiant į ekonominę situaciją“, – sakė S.Krėpšta.
Taip pat bus siekiama sparčiau didinti mažų pensijų priemokas, šalpos pensijas ir valstybės remiamas pajamas.
„Daug dėmesio bus skiriama efektyvesnei valstybės išlaidų kontrolei užtikrinti, todėl Prezidentas teiks Seimui Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus, kurie nustatytų, kad biudžeto projekte būtų aiškiai nurodoma, kiek lėšų yra skiriama skurdui ir pajamų nelygybei bei socialinei atskirčiai mažinti“, – teigiama pranešime.
Pajamas surinktų per lėtesnį atlyginimų augimą
Didžiąją dalį papildomų lėšų prezidentas siūlo surinkti lėtinant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą ir mažinant ūkininkams taikomą lengvatą dyzeliniams degalams.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, NPD kitąmet turėtų augti nuo 300 iki 400 eurų. Prezidentas siūlo, kad NPD augimas kitąmet siektų apie 30 eurų.
„Galbūt jis galėtų augti apie 10 proc. per metus“, – sakė S.Krėpšta.
Antrasis pajamų šaltinis – mažesnės lengvatos ūkininkams gauti gerokai pigesnį dyzeliną. S.Krėpštos teigimu, ši lengvata dabar biudžetui kainuoja 83 mln. eurų kasmet, ją siūloma nurėžti maždaug perpus.
„Dalies jos panaikinimas būtų logiškas“, – sakė prezidento patarėjas. Pasak jo, šis pasiūlymas turėtų būti vertinamas ir aplinkosauginiu aspektu.
Trečiasis siūlymų blokas – didesnis pajamų, gaunamų iš ne darbo santykių – individualios veiklos, kapitalo prieaugio bei dividendų – apmokestinimas.
Pasak S.Krėpštos, siūloma, kad pasiekus tam tikrą ribą nebegaliotų 15 proc. lubos, tarifas toliau augtų panašiai, kaip gyventojų pajamų mokesčių tarifai.
„Pagrindinis tikslas – kad individualios pajamos, ne darbo santykių pajamos būtų kiek įmanoma panašesnės į darbo santykių pajamas“, – sakė patarėjas.
Jis sakė tikintis, kad tokie pakeitimai neatbaidys investuotojų, nes didiesiems investuotojams svarbiau ne mokestinė aplinka, o darbuotojų kvalifikacija ir infrastruktūra.
S.Krėpštos teigimu, šie pasiūlymai jau yra pristatyti Vyriausybės ir Seimo nariams. Prezidentas tikisi, kad pasiūlymai bus įtraukti į Vyriausybės rengiamus projektus, tačiau jei to nebus, konkrečias pataisas pasirengusi parengti ir pati Prezidentūra, pridūrė S.Krėpšta.
Ketinama siūlyti daugiau pataisų
Taip pat ketinama siūlyti Oficialiosios statistikos įstatymo pataisą, kuria siekiama tobulinti administracinių duomenų panaudojimą priimant viešosios politikos sprendimus.
Prezidentas siūlys Seimui tobulinti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, nustatant būsto atitikties oraus gyvenimo sąlygoms ir kokybės standartams reikalavimą.
Bus teikiamos Darbo kodekso pataisos, numatančios papildomas poilsio dienas darbuotojams, auginantiems vieną vaiką, ir darbuotojams, prižiūrintiems ar slaugantiems senyvo amžiaus tėvus. Taip tikimasi sudaryti palankesnes sąlygas derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
G.Nausėda siūlys tobulinti Korupcijos prevencijos įstatymą, reglamentuojant už korupcijos prevenciją atsakingų subjektų atsakomybę, veiklos rezultatų matavimą ir papildomas priemones stiprinant valstybės atsparumą korupcijai.
Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis bus siekiama skatinti pirkimų centralizavimą, skaidrinti viešųjų pirkimų procedūras ir mažinti pirkimų iš vieno tiekėjo atvejų, tokiu būdu mažinant prielaidas korupcijai, užtikrinant efektyvų perkančiųjų organizacijų lėšų naudojimą ir tiekėjų konkurenciją.
Seimui bus teikiamos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisos. Jomis siekiama suteikti žvalgybos institucijoms teisinių priemonių, skirtų rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui prevencijai, tobulinti esamus teisinius įrankius bei išplėsti šiose srityse dirbančių darbuotojų garantijas.
G.Nausėda taip pat žada teikti Miškų įstatymo pataisas, numatančias sumažinti maksimalų ūkinių miškų plynųjų pagrindinių kirtimų plotą.
Išryškėjusią nepakankamo atminimo ženklų teisinio reguliavimo problemą šalies vadovas siūlys spręsti, teikdamas Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios nustatytų, kad savivaldybės, kabindamos, nukabindamos ar keisdamos atminimo lenteles, privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų kriterijų.
Siūloma nauja Mecenavimo įstatymo redakcija tikimasi paskatinti mecenatų aktyvumą finansine parama savanoriškai prisidedant prie kultūros, meno ir švietimo iniciatyvų.
M.Dubnikovas: reikia įvertinti kapitalo pasitraukimo riziką
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas BNS sako, kad svarstant prezidento siūlymą vienodinti pajamų apmokestinimą reikia įvertinti kapitalo pasitraukimo iš Lietuvos rizikas. Anot jo, „pati idėja suvienodinti GPM tarifus ir taip patobulinti visą sistemą yra gera“, tačiau poveikį lems, koks bus siūlomas standartinis GPM tarifas ir kaip bus siekiama jo progresyvumo.
„Tas progresyvumas gali būti pasiektas standartiniu GPM tarifu pasirinkus 20 proc. ir nuo jo laiptais kylant į viršų. Gali būti, kad standartiniu tarifu bus pasirinkti 15 proc., jį toliau laipsniškai didinant link 20 procentų. Viskas priklausys nuo to, kokie bus skaičiai“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Jo teigimu, spartus apmokestinimo didinimas gali paskatinti stambų kapitalą iškelti iš Lietuvos į kitas jurisdikcijas.
„Kapitalą apmokestinti taip pat kaip darbo santykius mintis yra gal ir gera, tik klausimas, kuriuo tarifu tas kapitalas būtų apmokestinamas. Jei būtų nuspręsta pasirinkti 20 proc., tai būtų apmokestinimo padidėjimas 5 proc. punktais, kas iš tiesų gali paskatinti norą pagalvoti apie kitas jurisdikcijas. Net ir dabartinis 15 proc. kapitalo apmokestinimas tikriausiai yra paskatinęs pakankamai garsias pavardes pasitraukti“, – sakė analitikas.
„Reikia turėti omenyje, kad šie siūlomi pakeitimai daugiausiai palies tuos, kurie yra susiję su stambiu kapitalu ar turi savo buveines tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje, todėl mokestinė konkurencija tarp šitų šalių tikrai gali egzistuoti“, – pridūrė jis.
M. Dubnikovas nesiėmė prognozuoti, ar Prezidentūros teikiami siūlymai sulauks palaikymo Seime.
„Nežinau, Seime visko gali būti. Paskutiniai metai rodo, kad kartais į Seimą eiti su savo pasiūlymais yra nemaža loterija“, – sakė M. Dubnikovas.
Socialdemokratai įvertino teigiamai: nors ir kuklūs, bet teisingi žingsniai
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) po susitikimo su prezidentūros atstovais vadina G.Nausėdos siūlymus „kaip teisingus pirmuosius, nors ir kuklius, žingsnius žadėtos gerovės valstybės link“ ir siūlo juos išplėsti Seime teikiamomis iniciatyvomis.
„Kol kas yra taip, kad uždirbančių daugiausiai pajamos yra ne iš darbo užmokesčio, o iš kitų šaltinių ir jie mokesčių sumoka mažiau nei tie, kurie gyvena vien iš darbo pajamų“, – teigia partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
LSDP frakcija tikina, kad palaikytų siūlymus, skirtus socialinei ir ekonominei atskirčiai mažinti – žada jų Seime neblokuoti.
„Mes Seime pritartume siūlymams, kurie prisideda prie pajamų nelygybės mažinimo – kas tai bebūtų, ar pensijų didinimas, ar kapitalo pajamų, dividendų apmokestinimas, nes statistika kol kas byloja apie vis labiau turtėjančius tuos, kurių rankose kapitalas, bet ne apie jų prisidėjimą prie visų gyventojų gerovės“, – sako frakcijos narė Rasa Budbergytė.
Socialdemokratai siūlo stiprinti ir plėsti prezidento iniciatyvas ne tik dėl socialinio būsto, bet ir svarstyti galimybę jaunoms šeimoms, norinčioms susilaukti daugiau vaikų, kompensuoti dalį didesnio būsto įsigijimo kainos.
