„Prezidentė pasirašė dar 18 įstatymų“, – BNS patvirtino šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Pasak jos pasirašydama šiuos įstatymus, prezidentė baigė socialinio modelio įstatymų analizę.
Įstatymai numato, kad bus keičiamas pensijų skaičiavimas – jas sudarys bendroji ir individuali dalys. Bendroji dalis bus finansuojama iš valstybės biudžeto, individualioji – iš „Sodros“ lėšų. Pastaroji dalis bus tiesiogiai susieta su mokėtomis įmokomis, jai įvertinti įvesta apskaitos vienetų sistema – jų skaičius per metus negalės viršyti 5.
Be to, nustatytos aiškios pensijų indeksavimo taisyklės, nuo 30 iki 35 metų didės būtinasis stažas pensijai gauti – nuo 2018 metų jis didės po pusmetį, kol 2027 metais pasieks 35 metus.
Nuo kitų metų dvynukų ar daugiau vaikų susilaukę tėvai gaus papildomas išmokas, iki vaikams sueis dveji metai.
„Sodros“ reforma numato ir įmokų lubas: pirmaisiais metais (2017-aisiais) jos sieks 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – apie 7,48 tūkst. eurų per mėnesį (skaičiuojant pagal pirmojo šių metų ketvirčio VDU – 748 eurai), antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais (2022 metais) – 60 VDU, arba 3,7 tūkst eurų.
Dabar „Sodros“ įmokoms lubos netaikomos, jos yra tik išmokoms.
2017 metais darbdavių įmoka „Sodrai“ mažės 1 proc., o nuo 2018 metų dėl to bus sprendžiama kasmet, įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Nedarbo draudimo įmoka terminuotoms darbo sutartims didės du kartus.
Nuo kitų metų bus sudaromas Socialinio draudimo rezervinis fondas.
Anksčiau prezidentė vetavo naują Darbo kodeksą, o valdantieji skelbė, jog nuo to, ar šalies vadovė vetuos ir kitus socialinio modelio įstatymus, priklausys, ar bus šaukiama neeilinė Seimo sesija.
Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas šią savaitę prognozavo, kad anksčiausiai į neeilinę sesiją Seimas galėtų susirinkti tik rugpjūčio pabaigoje.Jis neatmetė, kad gali būti laukiama rugsėjo 10-osios, kai prasidės rudens sesija.
Darbo kodeksą prezidentė praėjusią savaitę vetavo, nes jis esą nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui, numatyti didesnes išeitines kompensacijas.
Seimo priimtame Darbo kodekse supaprastintas darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas leistinų viršvalandžių skaičius, sutrumpintos atostogos, numatyta platesnė darbo sutarčių tipų įvairovė. Vyriausybė sako, kad darbo santykių reforma leis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų. Kritikai tvirtina, kad kodeksas palankus tik darbdaviams, o darbuotojų apsauga smarkiai sumažinta.
