Šalies vadovė, pirmadienį po susitikimo su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku teikia Seimui keturių įstatymų paketą – priemonę, kuri, kaip ji tikisi, turės tiesioginę įtaką kainoms.
„Žmones pagrįstai piktina neadekvačiai didėjančios ir klaidinančios prekių ir paslaugų kainos. Kai žmonėms siūlomas gydomasis vanduo, neturintis tokių savybių, kai perkant pigų skrydį bilieto kaina išauga dvigubai, kai biurų patalpos pardavinėjamos kaip butai – tokie atvejai mūsų rinkoje pernelyg dažni.
Pagrindinis ir patikimas būdas išvengti apgaudinėjimo – didinti sąžiningą konkurenciją, neleisti verslui piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir išvengti atsakomybės už prasižengimus“, – teigiama pranešime.
Įstatymų projektuose numatyta baudas sieti su įmonės pajamomis – iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau 100 tūkst. eurų. Palyginimui, šiuo metu už analogiškus pažeidimus maksimalios baudos yra mažesnės nei 10 tūkst. eurų. Už pakartotinai padarytą pažeidimą baudos būtų dar didesnės – iki 6 proc. pajamų, bet ne daugiau 200 tūkst. eurų.
Siūlomomis pataisomis būtų įtvirtintas paskirtos baudos neišvengiamumas. Bauda visais atvejais turėtų būti sumokėta iš karto, arba pateikiama jos dydį atitinkanti banko ar kitos finansinės institucijos garantija. Konkurencijos tarybos nutarimo skundimas teisme negali virsti galimybe vilkinti atsiskaitymą ar išvengti atsiskaitymo su valstybe.
Šiuo metu nusižengę verslininkai įpareigojami sumokėti baudą per 3 mėnesius, bet, apskundę Konkurencijos tarybos nutarimą teismui, vilkina procesą 2–3 metus, sumokėdami vos 30 eurų žyminį mokestį visam bylinėjimosi procesui.
Prezidentės vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Lina Antanavičienė pastebėjo, kad vartotojai yra apgaudinėjami, o siūlomos priemonės turės atgrasyti verslą „nuo šešėlinių susitarimų, nuo vartotojo, žmogaus apgaudinėjimo“.
„Pataisomis baudos bus didinamos ir bandoma pasiekti, kad baudos būtų ne tik didesnės, bet ir adekvačios – tai yra atliepiančios nusižengusio rinkos veikėjo finansinę situaciją, t. y. siejamos su įmonės apyvarta. Baudos, kokios jos bebūtų, turi būti neišvengiamos“, – aiškino L.Antanavičienė.
Pasak jos, už konkurencijos pažeidimą skirta bauda turėtų būti mokama iškart, kad visuomenei padaryta žala būtų atstatyta.
„Šiuo metu yra galimybė vilkinti teisminiais procesais, nesumokėti tų baudų. Po teisminių procesų turime ir pavyzdžių, kuomet įmonės lieka finansiškai nebeįgalios sumokėti baudų. Pataisos užtikrins, kad bet kokia įmonė turės susimokėti finansinę baudą arba iškart, arba pateikti garantiją“, – aiškino L.Antanavičienė.
Iš politikų reikalaus ekonomiškai grįstų sprendimų
Kol kas nėra atsakingai analizuojama, ar naujai priimami teisės aktai neriboja konkurencijos, nors bet koks konkurencijos ribojimas sudaro galimybes tiesiogiai sąlygoti prekių ir paslaugų kainų augimą.
Prezidentė siūlo aiškiai apibrėžti, kada teisės aktų projektų poveikio vertinimas konkurencijai yra privalomas dar ankstyvame teisėkūros etape. Toks vertinimas leistų nustatyti, ar teisės aktas nedarytų žalos vartotojams ir visai valstybės ekonomikai. Šį vertinimą atlikti šalims narėms rekomenduoja EBPO.
L.Antanavičienė pažymėjo, kad prezidentė gerai vertina Konkurencijos tarybos atliekamą darbą, vyksta dialogas, o tarnybos darbą iliustruoja ir tarptautinis įvertinimas.
„Aš manau, kad prezidentė mano, kad Konkurencijos taryba yra pagrindinė Lietuvoje priežiūros institucija, iš tikrųjų daro savo darbą tokį, kokį ir privalo daryti, prižiūri konkurencinę aplinką“.
Apie numatomas priemones kainoms riboti ir konkurencijai skatinti praėjusią savaitę pranešė premjeras Saulius Skvernelis, jis taip pat kritikavo ir Konkurencijos tarybą, kad ji atstovauja ne valstybei ir vartotojams.
„Vyriausybės oficialių pasiūlymų mes nematėme, kol kas tai tik žiniasklaidoje nutekėję kažkokie pasiūlymų gabalėliai, kurie žadami artimoje ateityje. Bet kokie pasiūlymai turėtų būti skatinantys konkurenciją, o ne ribojantys konkurenciją, jie turi būti įgyvendinami, realūs“, – sako L.Antanavičienė.
Ji vylėsi, kad Seime palaikymo pakaks – siūlymai parengti vadovaujantis „geriausiomis Europos šalių praktikomis“.
Š.Keserauskas: jei darbas netenkina, reikėtų svarstyti dėl išteklių ir priemonių
Konkurencijos tarybos vadovas tikino, kad prezidentės siūlymai yra reikalingi ir reikšmingi, kadangi iki šiol įmonės išsisukdavo nuo atsakomybės. Jis pasigedo argumentų, už ką premjeras Saulius Skvernelis sukritikavo tarybos darbą.
„Man sunku būtų pasakyti, koks buvo pagrindimas, tačiau norėčiau kalbėti apie konkrečius darbus, jei kalbant apie kainas, prekybos tinklus. Po Konkurencijos tarybos įsikišimo neįvyko sandoris tarp „Rimi“ ir „Iki“, nes mes matėme, kad dėl tokio susijungimo konkurencija reikšmingai sumažėtų. Jei tai vertinama kaip blogas darbas, turėtų būti atskira diskusija“, – truktelėjo pečiais Š.Keserauskas.
Anot jo, apskritai Konkurencijos taryba vertina įmonių susijungimus rinkoje – ar dėl jų reikšmingai nesumažės konkurencija. O koncentracijos vertinti apskritai taryba negali, nes tokių priemonių neturi.
„Koncentracija rinkoje visuomet yra kažkokia kaip būsena, kiek yra konkurentų, kokio jie dydžio. Nėra tokių įstatymų, kurie pasakytų, kokio dydžio koncentracija turėtų būti, netgi moksliškai paskaičiuotų ribų, kokio konkurencija leistina“, – komentavo Š.Keserauskas.
Anot jo, norint reguliuoti ir koncentraciją, tam reikėtų suteikti Konkurencijos tarybai išteklių, tarp jų žmogiškuosius, bei priemonių priimti reikalingus teisės aktus.
Siūlymai buvo pristatyti anksčiau
Reaguodama į augančių kainų problemą ir į politikų populizmą, šalies vadovė siūlys priemones konkurencingumui ir vartotojų apsaugai didinti. Apie tai buvo pranešta dar rugsėjo 4 dieną.
Pirmiausia, siūlomos Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisos įpareigotų rengiamus teisės aktus vertinti per konkurencingumo prizmę: tai „pažabos politikų populistinius užmojus uždarinėti mažas vaistines ar steigti valstybinius verslus“, pranešė prezidentūra.
Tokie politikų siūlymai pirmiausia būtų matuojami pagal ekonominį naudingumą bei kaip tai paveiks konkurenciją, vartotojus ir kainas.
Taip pat rudenį bus teikiamos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo bei Reklamos įstatymų pataisos. Jos turėtų stiprinti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti geresnę vartotojų teisių apsaugą, „kuri šiandien yra viena prasčiausių ES“.
Įstatymų pakeitimais siūloma sugriežtinti baudas už žmonių apgaudinėjimą ir klaidinančią reklamą, kad neatsakingam verslui nekiltų noro meluoti pirkėjams.
Bus teikiamos ir Konkurencijos įstatymo pataisos, kurios neleis nesąžiningiems verslininkams išsisukti nuo paskirtų baudų perkeliant savo verslą į užsienį ar tyčia subankrutuojant.
