„Tai yra politinė arogancija, kurią demonstruoja tiek Vyriausybė, tiek valdančioji dauguma“, – žurnalistams sakė šalies vadovė.
Pasak D.Grybauskaitės, svarstant Darbo kodeksą vyko tik derybų imitacija, o pažadai geriau apsaugoti darbuotoją liko neįgyvendinti.
„Kai nekalbame su žmonėmis, kai paliekame darbuotojus prieš stipresnį – tai yra verslo atstovus – be pagalbos Trišalėje taryboje, kai politikai mėgina pasislėpti ir paslėpti savo atsakomybę už Trišalės tarybos nugarų – tai koks pasitikėjimas gali būti tokiu Darbo kodeksu? Aišku, jis taisytinas ir jį reikės taisyti“, – sakė prezidentė.
Naujasis Darbo kodeksas įsigalioja šeštadienį. Jo rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai perspėja, kad žmonės bus mažiau apsaugoti, nes kodeksas palengvina darbuotojų atleidimą iš darbo.
BNS užsakymu gegužę tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, kad Darbo kodeksui pritaria tik 10 proc. respondentų. 45 proc. apklausos dalyvių teigė reformai nepritariantys, likusieji neturėjo tvirtos nuomonės.
D.Grybauskaitės vertinimu, darbo santykių, aukštojo mokslo bei urėdijų pertvarkos buvo pradėtos klaidingai ir sukėlė gyventojų nepasitenkinimą „ne tik dėl turinio elementų, bet ir dėl to, kaip tai buvo daroma“.
„Darant bet kokias reformas pirmiausia būtina žinoti, ko nori. Antra, įtikinti visuomenę ir su ja kalbėtis, girdėti, ką sako kiti. Tik radus konsensusą ir kompromisą eiti su rimtomis reformomis. Dabar daroma atvirkščiai“, – kalbėjo prezidentė.
Ji sakė matanti sprendimų priėmimą „buldozeriu“ ir perspėjo, kad, „neradus pritarimo visuomenėje, visos reformos yra pasmerktos“.
„Toks vaizdas, kad valdančiajai daugumai ir Vyriausybei kartais atrodo, jog užtenka, kad jie žino, ko nori, kad kitų nuomonė nesvarbi, įtikinėti kitų nereikia“, – teigė D.Grybauskaitė.
Urėdijų reforma yra šitaip griaunama dar neprasidėjusi
D.Grybauskaitė nekorektišku žmonių atžvilgiu vadina ir pasirinktą būdą vykdyti urėdijų reformą. Penktadienį ji žurnalistams teigė nesuprantanti, kaip galima reformą šitaip griauti jai dar neprasidėjus.
„Urėdijų ir, tiksliau, miškų reformos reikia, bet taip, kaip ji yra pradėta, kaip ji yra vykdoma, vėl yra ta pati klaida: nekalbama su žmonėmis, kišamas vienas variantas, nors kompromisų gali būti įvairių. (...) Pradėti nuo to, kad gąsdinama, kad bus atleidžiami žmonės, kad tik vienintelis variantas yra svarbus – tai yra ir nekorektiška žmonių atžvilgiu, ir visiškai nesuprantama, kaip galima šitaip griauti pačią reformą dar jai neprasidėjus“, – kalbėjo šalies vadovė.
Pagal siūlomą pertvarką, visus valstybinius miškus Lietuvoje valdytų „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.
Pasak D.Grybauskaitės, vykdant šią reformą svarbiausia yra centralizuoti miškų kirtimo ir miškų pardavimo sistemas, tačiau ne taip svarbu, kiek įmonių tuo rūpinsis.
„Aš manau, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė turėtų suprasti, kad laikas keisti būdą, kaip reformos yra daromos. Reikia pradėti girdėti ir kalbėtis su žmonėmis“, – paklausta, ar jos nuomone Seimas neturėtų skubėti priimti reformos, atsakė prezidentė.
Pagal siūlomą pertvarką, visus valstybinius miškus Lietuvoje valdytų „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų – valstybės biudžeto pinigų.
Parlamentinę daugumą su „valstiečiais“ sudarę socialdemokratai kritikuoja „valstiečių“ deleguoto aplinkos ministro Kęstučio Navicko planus visas miškų urėdijas sujungti į vieną įmonę. Konservatoriai yra išreiškę „principinę paramą strateginei reformai“. Liberalų nuomonės dėl reformos išsiskyrė. Socialdemokratai reformą remia su sąlyga, kad liktų 25 urėdijos ne sujungtos į vieną bendrovę, o kaip atskiros įmonės.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija penktadienį rengė įspėjamąjį miškininkų streiką ir svarsto neterminuoto streiko galimybę.
Seime dėl urėdijų reformos galutinis balsavimas planuojamas liepos 7 dieną.
