„Reikia keistis, nes mes nesulauksime investicijų, nes investuotojai visada lygina visas šalis, skaičiuoja kiek atostogų, kiek nedarbo dienų ir visą tai pamatuoja. Jei nenorime naujų darbo vietų steigti, tai toliau vegetuokime su senuoju (Darbo kodeksu – BNS) ir tada, sakyčiau, labai trumparegiškas požiūris Prezidentūros parodytas. Arba neįsigilinta iki galo“, – BNS sakė R.Skyrienė.
A.Romanovskis: Darbo kodekso veto – politinis sprendimas
Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą lėmė politinės priežastys, o ne šio teisės akto turinys, teigia dešimtmetį lobistu dirbantis Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.
„Pirmas sveikintinas dalykas, kad prezidentė nevetavo viso darbo kodekso, o ji pasiūlė apie 20 pozicijų. Tai reiškia, kad Darbo kodekso pakeitimai yra reikalingi ir teisingi. Aš manau, kad čia yra grynai politinis sprendimas ir nesusijęs su (Darbo kodekso – BNS) turiniu“, – BNS tvirtino A.Romanovskis.
Visi pasiūlymai yra kosmetinio pobūdžio, tai yra profsąjungų sustiprinimas ir darbo tarybų išvijimas. Tai profsąjunginiai pasiūlymai, – kalbėjo A.Romanovskis.
Anot jo, norėdama liberalizuoti darbo santykius, prezidentė turėjo nevetuoti naujojo Darbo kodekso.
„Aš manau, kad tas darbo kodeksas, kuris buvo Seime, jei įsigilinus į jo turinį, jis buvo kitoks. Jis vietomis nebuvo naudingas darbdaviams, kitose vietose darbuotojams, bet iš principo buvo kitoks požiūris į darbo santykius. Prezidentės pastabos yra baisios. Visi pasiūlymai yra kosmetinio pobūdžio, tai yra profsąjungų sustiprinimas ir darbo tarybų išvijimas. Tai profsąjunginiai pasiūlymai“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Jo nuomone, prezidentė pasiūlė pataisas susijusias su profesinėmis sąjungomis, nes šios padarė didelę įtaką viešai agituodamos prieš naująjį Darbo kodeksą.
„Pasiūlymai yra visiškai neprogresyvūs ir daugeliu atžvilgių nesusiję su darbo santykiais“, – sakė A.Romanovskis.
R.Skyrienė: „Nesuvokiu, kam reikalingas toks populizmas“
Ji piktinosi, kad D.Grybauskaitė priekaištauja, jog šalyje nevykdomos reformos, tačiau tuo pačiu grąžina Darbo kodeksą Seimui.
„Grąžina atgal, pati kritikuodama, kad niekas nedaroma. Aš nesuvokiu, kam reikalingas toks populizmas“, – teigė R.Skyrienė.
Prezidentės siūlymą atsisakyti vadinamųjų nulinių darbo sutarčių, R.Skyrienė pavadino naujovių baime.
Pikta, kad tie, kurie laikosi įstatymų, yra baudžiami dėl tų, kurie nesilaiko reguliavimo ir bijoma bet kokių naujovių, modernumo.
„Naujovių baimė. Niekas nežino, kaip suveiks tos nulinės darbo sutartys – o gal tai bus paskata jaunimui, studentams įsidarbinti, antrai darbo vietai. Mūsų senobinės profsąjungos į visus darbdavius žiūri kaip į išnaudotojus. Tai jeigu yra tokių darbdavių, kurie nesilaiko Darbo kodekso, išnaudoja, viešinkime, skelbkime, tikrinkime, uždarykime, bauskime. Nieko tokio nevyksta. Pikta, kad tie, kurie laikosi įstatymų, yra baudžiami dėl tų, kurie nesilaiko reguliavimo ir bijoma bet kokių naujovių, modernumo“, – tvirtino R.Skyrienė.
Anot jos, siūlymas didinti išmokas darbuotojams apskritai kelia klausimą, kam tuomet buvo reikalinga Darbo kodekso reforma. R.Skyrienė atkreipė dėmesį, kad darbdaviai sutiko mokėti 0,5 proc. „Sodros“ įmokos į specialų fondą, iš kurio darbo netekę gyventojai gautų išmokas.
„Tai kam reforma buvo daroma? Kodėl darbdaviai sutiko padidinti socialinio draudimo įmoką 0,5 proc.? Tai dabar reikia didinti atgal? Tie kaštai yra per dideli, negali žmogus galvoti, kaip jis išeis iš darbo, jis turi galvoti, kaip jis dirbs. Pas mus dabar galvoja, kaip jis išeis, ir tai neveikia – niekas nemoka tų išeitinių, moka tik tokie investuotojai kaip mūsų forume, tai kam grįžti atgal?“, – klausė R.Skyrienė.
Profesinės sąjungos giria
Tuo tarpu Lietuvos profesinės sąjungos teigiamai vertina prezidentės D.Grybauskaitės sprendimą vetuoti Darbo kodeksą, teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
„Mes vertiname visiškai teigiamai. Dar nagrinėsime, kas buvo paliesta, nes nežinome dėl darbo laiko ir suminės darbo laiko apskaitos, kas yra ganėtinai svarbus momentas. Bet pasakymas, kad turi būti išsaugotas būtent darbuotojų gynimas, socialinės garantijos, tai yra teigiamas prezidentės požiūris“, – BNS teigė A.Černiauskas.
Anot jo, Seimo priimtas kodeksas buvo skirtas darbdaviams ir negynė darbuotojų.
„Buvo sprendžiamos darbdavių problemos darbuotojų sąskaita“, – tvirtino A.Černiauskas.
D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.
Iš viso prezidentė siūlo 22 pataisas, lyginant su Seimo priimtu įstatymu.
