NPD yra gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama fizinių asmenų pajamų dalis. Ji atimama iš pajamų sumos prieš išskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį.
G.Nausėda siūlo NPD nuo šių metų liepos didinti NPD 50-čia eurų iki 450 eurų. Tokį pasiūlymą jis argumentuoja per koronaviruso pandemiją vėl pradėjusia augti pajamų nelygybe.
Anot šalies vadovo, 2020 metais atlyginimų augimas Lietuvoje nestojo, tačiau analizuojant statistiką matyti, jog darbo užmokestis didėjo daugiau uždirbantiesiems.
Prezidentas siūlo NPD didinimu papildyti Vyriausybės praėjusią savaitę pateiktas 2021 metų valstybės biudžeto pataisas.
Premjerė I.Šimonytė abejoja tokio siūlymo nauda.
„Labai aišku, kokią problemą bandoma spręsti“, – prieš kelias savaites sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, šiemet dvejonių ir neapibrėžtumo dėl žmonių pajamų yra mažiau nei pernai, nors ir 2020-aisiais darbo užmokestis Lietuvoje vidutiniškai didėjo dešimtadaliu.
Finansų ministrė G.Skaistė praėjusią savaitę prezidentui pasiūlė palaukti rudens, kai Vyriausybė Seimui pateiks visą mokestinių lengvatų peržiūrą.
Ji taip pat sakė, kad atnaujintame valstybės biudžete numatytos Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo, sporto ir kultūros sektoriams bei galimybė įmonėms neapmokestinti dalies 2019 metų pelno pagal pernai patirtus nuostolius.
Anot ministrės, ši parama yra nutaikyta į labiausiai nukentėjusius sektorius ir skirta tam, kad įmonių finansiniai rodikliai būtų geresni ir paskatos bankrutuoti būtų mažesnės.
„Tuo metu Gyventojų pajamų mokesčio lengvata kalba apie sistemines problemas, apie tai, kaip reiktų spręsti pajamų nelygybės klausimus ilguoju laikotarpiu, todėl, mano nuomone, tokie klausimai turėtų būti sprendžiami toje darbo grupėje, kurią esame sukūrę Finansų ministerijoje“, – kalbėjo G.Skaistė.
„Tada kartu su kitais mokestiniais sprendimais būtų galima pateikti tam tikrą holistinį sprendimą, kuris apimtų visą mokesčių sistemą. Šie sprendimai planuojami daryti rudenį“, – pridūrė ji.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad aukštesnis NDP didina faktines mažiausiai uždirbančiųjų žmonių pajamas, todėl prezidento iniciatyva yra „teisinga ir remtina“.
Jeigu atlyginimai auga, valstybei padidinus NPD darbdavys gali nuspręsti nebedidinti algos.
Vis dėlto parlamentaras abejojo, ar iki liepos pataisą būtų įmanoma priimti.
„Vyriausybė jau pateikė biudžeto projektą ir jame nėra numatytas didesnis NPD. Norint jį numatyti reikia ilgo ir pakankamai svarbaus diskusijų proceso, ilgų procedūrų Seime, todėl labai atsargiai vertinčiau priėmimą nuo liepos 1 dienos“, – 15min teigė M.Majauskas.
Jis taip pat tvirtino, kad NPD didinimas ekonominiu požiūriu prasmingas tada, kai neauga atlyginimai, tačiau pernai jie Lietuvoje vidutiniškai augo dešimtadaliu.
„Jeigu atlyginimai auga, valstybei padidinus NPD darbdavys gali nuspręsti nebedidinti algos bruto („ant popieriaus“ – 15min) žinodamas, kad darbuotojo atlyginimas didės savaime“, – tvirtino konservatorius.
„Sena liberalų svajonė“
Koalicijos partneriai liberalai prezidento pasiūlymui turi mažiau pastabų ir sąlygų, o argumentus dėl ilgų priėmimo procedūrų vadina ne pirmosios svarbos.
„Tai antraeilis klausimas, – 15min sakė Laisvės partijos atstovas Seimo Biudžeto ir finansų komitete Vytautas Mitalas. – Jeigu būtų politinė valia ir prezidento siūlymui būtų plačiai pritarta, visi tie terminai susidėliotų taip, kaip reikia, juolab kad gyvename neeilinėmis pandemijos sąlygomis.“
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas teigė, kad frakcija dar vasarį su prezidento patarėjais kalbėjosi apie galimybę didinti NPD ir tam pritarė.
Anot jo, toks pasiūlymas atitinka Liberalų sąjūdžio programą.
„Tai yra laipsniškas žmonių pajamų didinimas valstybei atsisakant dalies mokesčių surinkimo. Tai sena liberalų svajonė – laipsniškas mokesčių mažinimas atiduodant tas lėšas į dirbančiųjų kišenes“, –15min tvirtino E.Gentvilas.
Jis sakė, kad didesnis NPD galėtų įsigalioti nuo liepos, tačiau teigė turintis omenyje Vyriausybės užmojus mokestinių lengvatų peržiūrą teikti Seimo rudens sesijoje.
„Negi čia griausi koaliciją dėl tokių dalykų. Manau, kad ieškosime bendro sutarimo“, – kalbėjo Seimo narys.
V.Mitalas tvirtino, kad prezidento idėja didinti NPD yra gera, tačiau „laisviečiai“ vertins visą valstybės biudžetą.
„Mums atrodo svarbu, kad patikslintame biudžete būtų užtikrintos reikiamos investicijos į švietimą ir mokslą. Jeigu ten išsiteks abu šie dalykai, tada galima palaikyti ir NPD didinimą, nes tai pakankamai taiklus siūlymas didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas“, – sakė Seimo vicepirmininkas.
S.Skvernelis skeptiškas
Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sakė, kad kalbėti apie bendrą Seimo mažumai priklausančių politikų poziciją NPD didinimo atžvilgiu kol kas anksti.
Vis dėlto buvęs ministras pirmininkas sakė asmeniškai šalies vadovo iniciatyvą vertinantis skeptiškai.
„Tai būtų tam tikri biudžeto praradimai. Turime matyti visumą, iš ko tai būtų finansuojama, kaip augs viešosios išlaidos“, – 15min teigė ekspremjeras.
„Mane ir taip baugina biudžeto projektas, augantis deficitas ir prie Mastrichto kriterijų artėjantį valstybės skola“, – pridūrė jis.
Anot opozicijos lyderio, Lietuvos ekonomikos perkaitimas šiuo metu yra akivaizdus, šalyje artimiausiais metais gali smarkiai augti infliacija, o didesnis NPD prie to tik prisidėtų.
„Nežinau, į kokią spiralę galime įeiti“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Atnaujinto valstybės biudžeto projektas Seime bus pateiktas antradienį.
