Visi prezidento siūlymai, jei pritartų Seimas, įsigaliotų jau nuo sausio 1 dienos. Po pateikimo dar laukia du balsavimai – po svarstymo ir priimant.
Pirmiausia Seimas priėmė svarstyti siūlymą dėl didesnių pensijų. Už Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos pateikimą balsavo 94 Seimo nariai, prieš – 0, susilaikė – 1.
„Mūsų tikslas pasiūlyti pateikti tam tikrą inovaciją, keisti dabartinį indeksavimo mechanizmą. Tam reikia papildomų lėšų, mes teikiame ir finansavimo šaltinius. (…) Mes žinome, kokia įtempta situacija iš valstybės pajamų pusės“, – kalbėjo G.Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Jis tikino, kad pensijų indeksavimas turėtų būti spartesnis ir 5–10 metų lenkti vidutinio darbo užmokesčio augimą.
Konservatorė Gintarė Skaistė teigia pritarianti prezidento G.Nausėdos siūlomai krypčiai, anot jos, netoleruotina, kad pensijos tesiekia apie 40 proc. atlyginimo, o 42 proc. pensininkų skursta.
Kita konservatorė Monika Navickienė abejojo, ar Seime pakaks politinio sutarimo įgyvendinti teikiamiems siūlymams.
„Mes tikimės Seimo sutarimo ir tikimės argumentuotais ir įrodymais grįstos diskusijos“, – atsakė G.Krėpšta.
Konservatorius Mykolas Majauskas Seimą kvietė balsuoti bendru sutarimu. Pasak jo, 3,5 euro augimas mažas, ir jis vylėsi, kad komitetuose būtų galima rasti sutarimą dėl didesnio pensijų augimo.
„Tikrai pagirtinas žingsnis, ką jūs dabar padarėte. Nes nepaisant gražių žodžių, nė viena Vyriausybė taip ir nesprendė šitos pensijų nuvertėjimo problemos su dabartine alga“, – kalbėjo Mišrios grupės atstovas Rimantas Jonas Dagys.
Pensijos didėtų papildomais 3,5 Eur
Prezidentūra mokestines pataisas aiškina poreikiu padidinti senatvės pensijas ir mažinti pensininkų skurdą – tam reikia daugiau pinigų.
Jau dabar numatyta, kad kitąmet vidutinė pensija paaugtų 29 eurais dėl indeksavimo (8,11 proc. augimas dėl indeksavimo). Prezidentas G.Nausėda siūlo kitąmet bazines pensijas papildomai didinti 1,83 proc. punkto – prisidėtų dar 3,5 Eur.
„Šio projekto pagrindinis tikslas yra sukurti Lietuvoje sistemą, kuri per ilgesnį laikotarpį leistų ištrūkti iš senyvo amžiaus žmonių skurdo spąstų“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Jis patikino, kad senjorų skurdo mažinimui prireiks ne vienų ir ne dvejų metų.
„Jeigu kitąmet bazinė pensija būtų didinama ne 8,11 proc., o 9,94 proc., tai yra 1,83 procentinio punkto daugiau, bazinė pensija papildomai padidėtų 3 eurais ir būtų 180,95 eurų. O vidutinė senatvės pensija papildomai padidėtų 3,5 Eur“, – informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2021 metais G.Nausėda siūlo prie būsimo bazinės pensijos augimo pridėti dar 1,91 proc. punkto.
Prezidentūra aiškina, kad Lietuvoje pernai skurdo lygis buvo didžiausias 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje – sudarė 37,7 proc. Skurdas per metus padidėjo 4,3 proc. punkto.
Vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos.
Pensijos 2018 m. siekė 0,4 vidutinio darbo užmokesčio – per metus šis santykis sumažėjo. Palyginimui, Skandinavijos šalyse pensininkai gauna 0,54–0,58 atlyginimo, lyginama aiškinamajame rašte.
Prezidentūra argumentuoja, kad artėjantį dešimtmetį dirbančiųjų skaičius, tikėtina, mažės, todėl pagal esamą indeksavimo tvarką pensijos atsiliktų nuo darbo užmokesčių. Todėl siūloma, kad bazinės pensijos „nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis“. Priešingu atveju demografinės „duobės“ lemtų santykinį pensijų mažėjimą.
„Valstybės biudžeto pajamas siūloma didinti sumažinant skirtumus, šiuo metu egzistuojančius pajamų mokesčių srityje tarp darbo jėgos apmokestinimo ir kitų pajamų apmokestinimo, peržiūrint mokestines lengvatas“, – prezidentūra mato būdą, kaip gauti reikalingų pinigų.
Prezidentūra skaičiuoja, kad papildomų pensijų didinimui 2020 m. reikės 32 mln. eurų, o 2021 m. – 33 mln. eurų. Šioms lėšoms surinkti siūloma koreguoti atskiroms veikloms taikomus mokesčius ir lengvatas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad atlyginimai kitąmet augs mažiau nei pensijos – 7,4 proc.
Daugiau diskusijų kilo dėl mokesčių
Pristatydamas GPM pakeitimus S.Krėpšta Seimo nariams tikino, kad siūloma atsisakyti nepagrįstų pajamų mokesčių skirtumų tarp skirtingų veiklos rūšių.
„Būtų atsisakyta šiuo metu egzistuojančios mokestinės netvarkos“, – aiškino naują tarifą S.Krėpša. – Pakeitimai padidins valstybės biudžeto pajamas, kurias visas siūloma skirti bazinės pensijos didinimui.“
Prezidento patarėjas patikino, kad pasiektas mokesčių tarifo paritetas su darbo santykių apmokestinimu padidintų mokesčių sistemos sąžiningumą.
Jis patikino, kad papildomas apmokestinimas paveiktų tik itin daug uždirbančius individualią veiklą vykdantis asmenis – gaunančius virš 35 tūkst. eurų pelno.
Dalis Seimo narių abejojo siūlymu didinti GPM honorarams.
„Mūsų galva, šių nereguliarių pajamų apmokestinimas neturėtų būti palankesnis nei asmenų, kurie dirba pagal darbo sutartis, ar asmenų, kurie dirba individualioje veikloje, ir neturėtų būti atotrūkio“, – tikino S.Krėpšta.
Gintarė Skaistė vertino, kad kitose šalyse visos pajamos sumuojamos, ir šeimai taikomas vienas tarifas, vienas neapmokestinamasis dydis.
„Gal visgi reikėtų pagalvoti ir inicijuoti asmens ar šeimos pajamų apmokestinimą bendrai, kuomet visos pajamos būtų sudėtos ir būtų nustatytas tam tikra tarifas ir tam tikras neapmokestinamasis dydis“, – klausė G.Skaistė.
S.Krėpšta patikino, kad tokios sistemos veikia kitose šalyse ir tokia sistema įmanoma.
„Bet ji susijusi su tikrai esmine ir kompleksine mokesčių reforma. Tam reikia pasiruošti ir tai būtų didelis sprendimas ir didelis pokytis. Šiuo metu siūlome žengti pirmą žingsnį“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Seimo nariams kilo abejonių, ar valstybė efektyviai valdo savo turtą, ar bus pasiekti tikslai, labiau apmokestinant dividendus.
„Ar nepadarys, kad mes iš didesnio mokesčio gausime didesnį minusą. Ar įvertintos rizikos ar tikrai iš to padidinimo mes gausime daugiau naudos, nei problemų?“, – klausė Edmundas Pupinis, pažymėdamas, kad verslas gali keltis į kitas šalis.
S.Krėpšta patikino, kad siūlomi nauji tarifai nesisieja su verslo aplinka, nes keičiami tik gyventojams, reziduojantiems Lietuvoje, taikomi mokesčiai – užsieniečiams mokesčiai nesikeičia.
Už pateiktas GPM įstatymo pataisas balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 0, susilaikė – 15.
Individualios veiklos GPM didėtų, bet kai kam mažėtų
Pagal prezidentūros teikiamas individualios veiklos apmokestinimo pataisas, gyventojo pajamų mokesčio (GPM) tarifas kaip ir dabar prasidėtų nuo 5 procentų. Tarifas imtų augti viršijus 20 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų (pelno) per metus. Prezidentas siūlo didesnį GPM maksimalų tarifą – 20 proc. vietoj dabartinių 15 proc.
Šiuo metu maksimalus 15 proc. tarifas pasiekiamas ties 35 tūkst. eurų pelno ir toliau augant pajamoms lieka toks pats.
Prezidento pasiūlyta formulė reikštų, kad GPM ties 35 tūkst. eurų pelnu būtų mažesnis – 14 proc. Tačiau augant pajamoms, GPM toliau didėtų, kol būtų pasiektas 20 proc. tarifas. Toks tarifas būtų pasiektas ties 45 tūkst. eurų pelnu ir toliau nebedidėtų.
Palyginti esamą individualios veiklos apmokestinimą GPM su prezidentūros siūlymu galima 15min pateiktame grafike
Nors naujas GPM tarifas, pritarus Seime, įsigaliotų jau kitąmet, gautos pajamos būtų deklaruojamos dar po metų – 2021 metais.
Teks pratintis prie 20 proc. GPM
Šiuo metu dirbantiesiems taikomas 20 proc. GPM tarifas, tačiau daug pajamų rūšių apmokestinta 15 proc. GPM tarifu.
Prezidentas siūlo, kad 20 GPM mokėtų ir dividendų, tantjemų gavėjai, stebėtojų tarybų ar valdybų, paskolų komitetų nariai, dirbantieji pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovai. Didesniu tarifu būtų apmokestintas kapitalo prieaugis, palūkanos už indėlius, viršijančios 500 eurų.
15 proc. GPM liktų už pajamas, gautas kaip gyventojo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas.
„Siūloma sumažinti nepagrįstus atotrūkius tarp skirtingų gyventojo pajamų rūšių apmokestinimo ir padidinti valstybės biudžeto pajamas, reikalingas senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti“, – rašoma aiškinamajame rašte.
20 proc. GPM būtų taikomas ir parduodant ar nuomojant turtą (pvz., NT ar automobilį), gavus honorarus, laimėjus loterijose ar azartiniuose lošimuose, gavus prizus ar kitas pajamas.
Prezidento pasiūlyme nėra Seime kilusios iniciatyvos taikyti progresinį 32 proc. GPM tarifą pajamoms, viršijančioms „Sodros“ įmokų lubas – likęs 27 proc. progresinis GPM tarifas.
Prezidentūros skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per 2020 m. gautų 28 mln. eurų papildomų pajamų (dėl dividendų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčių), 2021 m. – 40 mln. eurų (dėl kapitalo prieaugio ir aukštų pajamų iš individualios veiklos mokesčių pokyčių).
Prezidentūra argumentuoja, kad remiantis tyrimais, Lietuva turi didelį potencialą padidinti mokestinių pajamų ir BVP santykį, kuris nuo ES vidurkio skiriasi apie 10 proc. punktų. 2017 m. Lietuvoje perskirstyta 29,8 proc. BVP, kai ES vidurkis – 40,1 proc. BVP, pateikiami „Eurostat“ duomenys.
Tarptautinio valiutos fondo tyrime vertina, kad atsilikimo pagrindinė priežastis – šešėlinė ekonomika, lemianti 54 proc. atotrūkio. 35 proc. atotrūkio lemia ekonominės politikos veiksniai, ir 11 proc. – ekonomikos struktūros ypatumai.
„Žalią“ dyzeliną siūlo branginti 8 centais už litrą
Siekiant į biudžetą gauti reikalingų pinigų didesniam pensijų kėlimui, prezidentūra siūlo reikšmingai padidinti akcizą ūkininkų naudojamam „žaliam“ dyzelinui. Dabar akcizas – 5,6 cento už litrą, o siūloma nustatyti 14,6 cento už litrą – akcizo pokytis (be PVM) siekia 9 centus už litrą.
S.Krėpšta skaičiavo, kad ūkininkų naudojami gazoliai brangtų apie 8 centus už litrą.
Tai biudžete leistų sutaupyti 17 mln. eurų.
Už Akcizų įstatymo pakeitimą po pateikimo balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 15.
M.Majauskas priminė, kad prezidentas pradžioje siekė smarkiau mažinti šią lengvatą.
„Per laikotarpį iki šiol įvyko keli svarbūs dalykai – mes matome Vyriausybės biudžeto projekte numatyta kita forma, limito forma dyzelinui, mažinant šią lengvatą. Be abejo, diskutavome ir su ūkininkais“, – sakė S.Krėpšta ir patikino, kad siūlomas kompromisas.
Palyginimui, Vyriausybė jau pateikė kitokį siūlymą – „žalią“ dyzeliną branginti maždaug 3 centais, tačiau taip pat 15 proc. sumažinti kvotas.
„Projekto tikslas – dalinai – 20 procentų – sumažinti akcizo lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams, siekiant surinkti daugiau biudžeto pajamų, kurios bus naudojamos senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti (sparčiau didinant bazinę pensiją)“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Prezidentūra pažymi, kad „žaliam“ dyzelinui taikomas akcizas yra 6 kartus mažesnis nei įprastam dyzelinui, skirtumas 29,1 cento už litrą, dėl to biudžetas netenka 85 mln. eurų.
„Ši mokestinė lengvata yra orientuota į iškastinio kuro subsidijavimą, o tai nedera su aplinkosauginiais tikslais“, – patikinama prezidentūros dokumente.
