„Procesas juda, tačiau pakankamai lėtai, šiandien yra 2023 metų pabaiga, iš viso regioninei plėtrai numatyta apie 1,6 mlrd. eurų europinių lėšų, šiai dienai suplanuota tik apie 13 proc., iki metų pabaigos tikslas yra pasiekti 35 proc., tai apie šį tikslą ir kalbėjome, jog būtina jį pasivyti“, – antradienį po prezidento susitikimo su Vidaus reikalų, Finansų ministerijų atstovų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovų susitikimo dėl regioninių plėtros programų žurnalistams sakė P.Baltokas.
Anot jo, artėjant vidurio laikotarpio peržiūrai kol kas nėra pasirašyta nė viena sutartis, todėl susitikime sutarta, jog iki metų pabaigos bus žiūrima, kaip sekasi pasiekti 35 proc. tikslą.
„Turi visos institucijos susitelkti, reikalingas tamprus koordinavimas, nes dabartinis sistemos modelis šiek tiek jo stokoja“, – sakė patarėjas.
„Kai viena ministerija ne visada gali nurodinėti arba išreikalauti iš kitų ministerijų tam tikro judesio ir dėl to projektai stringa. Pavyzdžiui, Švietimo ministerijos finansavimo gairės yra keičiamos nuo 2022 metų pabaigos, dėl to negali pajudėti investiciniai projektai, kokybės paslaugų gerinimas švietimo sistemoje“, – pridūrė jis.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius patikino, kad ministerija daro viską, jog iki metų pabaigos būtų pasiekti užsibrėžti tikslai.
„Iki metų pabaigos yra tikslas 35 proc. ir iki kitų metų vidurio 100 proc., (...) metų pabaigai tikrai turėsime kontraktus su naudos gavėjais ir prasidės įgyvendinimas, tai Vidaus reikalų ministerija, kaip regionų politikos koordinatorius, tikrai daro viską, kad procesas sklandžiai startuotų ir įgautų pagreitį, gal pagreičio kol kas nepakanka, bet artimiausiu laiku dar šiais metais tikimės, kad pagreitis tikrai tikrai bus“, – po susitikimo sakė viceministras.
Anot jo, procesas buvo sutrikdytas dėl ministerijų ir savivaldybių vėlavimo.
„Dalinai procesas susistabdęs buvo tiek dėl centrinės valdžios sektorinių ministerijų, tiek reglamentavimo dokumentų gairių šiek tiek pavėluoto rengimo, tvirtinimo, tiek turbūt ir savivaldybių politinio ciklo taip pat, nes pasikeitimas regionų plėtros tarybų tiek sudėtyje, tiek vadovybėje, vienaip ar kitaip irgi sustabdo ciklą ir ypač tos savivaldybės, kur vadovybė yra pasikeitusi, realizuoja jau suplanuotas veiklas“, – teigė A.Abramavičius.
P.Baltoko teigimu, viena pagrindinių problemų regionuose yra jų plėtros programos investicijų trūkumas – jos galėtų pagerinti paslaugų kokybę bei didinti jų apimtį.
„Ar tai būtų švietimo srityse papildomos vietos, pavėžėjimas, mokyklų pritaikymas specialių poreikių turintiems vaikams, ar globos paslaugų plėtra socialinės apsaugos srityje ar geriamojo vandens, panašių paslaugų gerinimas, žaliosios darbotvarkės srityje“, – teigė jis.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė pastebėjo, kad naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje lėšų regionams yra kur kas daugiau nei ankstesnėje, kai jų buvo 1 mlrd. eurų. Be to, savivaldybės gali dalyvauti ir valstybės programose bei teikti paraiškas dėl paslaugų sveikatos, švietimo, susiekimo srityje pagerinti.
Ji pabrėžė, kad lėšas svarbu ne įsisavinti, o investuoti.
„Turime suprasti, kad su didesnėmis lėšomis ateina ir didesnė atsakomybė, suprantame, kad Lietuvos ekonomikai augant ir tos lėšos, kurios yra skirtos Lietuvai besivejant kitų Europos Sąjungos šalių ekonomikas gali mažėti, dėl to svarbu lėšas ne įsisavinti, o investuoti. Tą reikia daryti racionaliai ir efektyviai, nes kuriama infrastruktūra turi tarnauti žmonėms, o ne tapti našta, kurią reikia išlaikyti“, – sakė viceministrė.
„Turbūt akivaizdu, kad nereikia Lietuvai 60 arenų, o paslaugos turi būti teikiamos ten, kur įmanoma bendrai“, – sakė ji.
V.Markevičienė teigė, kad „žmonėms nėra svarbu, ar jų maršrutas į darbą ar sveikatos įstaigą kerta vieną ar kelias savivaldybes“, tačiau svarbu gauti patogias viešąsias paslaugas. Todėl planuojant investicijas svarbu kurti bendrą infrastruktūrą kelių savivaldybių gyventojams.
„Šiųmetiniame planavimo procese lėšos, kurios skirtos regionams, siekiami tikslai, rezultatai ir sąlygos patvirtinti daugmaž 90 proc. lėšų sumai, pagal jas savivaldybės gali planuoti savo projektus. Suprantame, kad principas, kaip planuojame lėšas, kai savivaldybės turi bendradarbiauti ir patiekti pasiūlymus kartu, yra naujas ir reikalauja prisitaikymo“, – teigė ji.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška sakė, kad problemų yra koordinuojant procesus tarp skirtingų institucijų, stokojama politinės kontrolės iš Vyriausybės.
„Vidaus reikalų ministerija koordinuoja, kaip ir paskirta, tačiau jai sunku būti atsakingai už procesus ir trikdžius, kurie yra atskirose ministerijose. Dabar jau eigoje modelio niekas nebekeis, bet yra noras, kad procesai judėtų greičiau, yra svarbu derinant tarpusavyje su ministerijomis, savivaldybėmis, su regioninėmis plėtros tarybomis“, – teigė R.Juška.
Šiaulių mero Artūro Visocko teigimu, susitikime buvo susitarta, kad procesą turėtų koordinuoti Vyriausybė ir premjerė.
„Kas dar šiandien buvo pasiekta, tai šiandien buvo pasiekta, jog reikalingas labai stiprus judesys iš esmės ministro pirmininko lygmeniu, kad Vyriausybė apimtų pastangas, apimtų ministerijas, kad šitos gairės, viso labo taisyklių rinkinys, būtų parengtas ir kad galiausiai savivalda realistiškai galėtų teikti paraiškas ir realizuoti projektus“, – kalbėjo jis.
Anot mero, norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus „reikia kardinaliai keisti mąstymą“.
„Tai, ką aš girdžiu yra tiesiog neįtikėtina, gerbiu visus dalyvius, bet esu priverstas kritiškai žiūrėti į šitą situaciją. (...) Čia yra situacija be komentarų. Reikia kardinaliai keisti mąstymą, surasti tikslius, kardinalius žmones, kurie yra pajėgūs realizuoti šitą projektą ir rimtai imtis šito darbo“, – sakė A.Visockas.
Anot prezidento patarėjo, susitikime taip pat aptarta Regioninės plėtros įstatymu nustatyta finansavimo formulė, kurią reikėtų koreguoti.
