S.Krėpšta teigiamai įvertino tai, jog patikslintame biudžete buvo padidintos lėšos socialinei apsaugai.
„Pandemijos fone taip pat turime spręsti ir ilgalaikes socialines problemas. Finansavimas šia prasme padidėjo ir tai yra pozityvus dalykas. Kitaip tariant, pirmasis prioritetas žvelgiant iš makro pusės šiame biudžete yra investicijos labiau į žmogų, o ne į infrastruktūrą. Tai, prezidento nuomone, yra teisingas požiūris šiame pandemijos fone“, – trečiadienį nuotolinėje konferencijoje kalbėjo jis.
Pateisina augančią skolą
Nepaisant to, kad valstybės biudžeto deficitas 2021 metais turėtų siekti 7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), S.Krėpštos nuomone, tai šiandieniame kontekste yra pateisinamas.
„Skolintos lėšos yra naudojamos žmonių pajamoms, darbo vietoms apsaugoti ir tam, kad kitais metais ekonomika galėtų greičiau atsistoti ant kojų ir galėtume greičiau mažinti skolą iki subalansuoto dydžio“, – sakė jis.
Tiesa, prezidento patarėjo teigimu, turi būti suformuotas valstybės skolos mažinimo planas.
„To reikia, kad atlaikę šią krizę, vėlgi kauptume fiskalinius rezervus. Matome, kad vienokio ar kitokio pobūdžio krizės, ar finansinės, ar pandemija, kaip šiuo metu, pasikartoja kas 10 metų. Todėl fiskalinių buferių kaupimas iš anksto kiekvienais metais, nuosekliai, yra labai svarbus“, – patikino jis.
Pasak S.Krėpštos, naujos Vyriausybės numatytos papildomos lėšos, kurios bus skirtos, pavyzdžiui, pensijų indeksavimui, tiesiogiai siejasi su prezidento gerovės valstybės vizija.
„Matome ilgalaikę, sisteminę šalies problemą. Pensininkų skurdas siekia beveik 35 proc. ir jį mažinti galima tik nuosekliai kiekvienais metais investuojant į papildomą spartesnį pensijų indeksavimą aplenkiant vidutinių pajamų augimą. Tik taip galime išspręsti didelį pensininkų skurdą ir to sąlygotą pajamų nelygybę. Tai yra pozityvus dalykas“, – aiškino jis.
Be to, prezidento patarėjo teigimu, gerovės biudžetas nereiškia, kad jis yra deficitinis. Kaip pagrindinę problemą jis įvardijo tai, jog Lietuvos biudžetas yra gana mažas ir „šia kryptimi reikės dirbti visą ateinančią kadenciją“.
Nuo kitų metų turėtų didėti ir minimali mėnesinė alga (MMA) 35 eurais. S.Krėpštos nuomone, toks augimas yra subalansuotas ir nėra atitolęs nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuris yra prognozuojamas kitiems metams.
„Augant darbo užmokesčiui labai svarbu, kad minimali alga neaugtų lėčiau, nes tuomet vėl susidurtume su didėjančia pajamų nelygybe. Šiuo metu ji siekia 6,4 kartų tarp didžiausių ir mažiausių pajamų gavėjų. Šis skirtumas Europos Sąjungos šalyse siekia 5 kartus. Reikia kryptingai ir nuosekliai šio tikslo link judėti“, – sakė jis.
Anot jo, kitais metais biudžeto išlaidos bus didesnės nei pajamos, tačiau tai – natūralu.
„Turime atsakyti, skatinti ekonomiką ir užtikrinti žmonių pajamas. Tačiau žvelgiant į visą 4 metų naują kadenciją, tikrai bus labai svarbu didinti valstybės pajamas. Turime neišsemtų resursų „šešėlinės“ ekonomikos kontekste, galime surinkti tikrai daugiau mokesčių“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Nepaisant to, kad darbo paieškos kompensacija buvo smarkiai kritikuota, ją nauja valdžia nusprendė palikti. S.Krėpšta atkreipė dėmesį, jog visos su COVID-19 susijusios paramos formos turėtų turėti laikinumo sąlygą.
„Kitais metais 7 proc. biudžeto deficitas yra pateisinamas, tačiau žvelgiant į dar kitus metus ar keletą metų į priekį, labai svarbu vienkartinių išlaidų, kurios yra susietos su COVID'u, vėliau atsisakyti ir grįžti prie labiau subalansuotų finansų“, – aiškino jis.
Didina biudžeto deficitą
15min primena, kad trečiadienį Vyriausybė svarstė pakoreguotą 2021 metų valstybės biudžeto projektą, kuris jau ketvirtadienį bus teikiamas Seimui.
Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas turėtų siekti 7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola – 51,9 proc. BVP. Biudžeto išlaidos išaugs milijardu eurų – daugiausia lėšų bus skirta pandemijos suvaldymui, o dalis DNR plano išlaidų – stabdomos.
Patikslintame 2021 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) ir bus 2,1 procentinio punkto BVP didesnis, negu planuota anksčiau.
Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 procentiniais punktais BVP didesnė, negu planuota.
PLAČIAU SKAITYKITE: Naujos Vyriausybės patobulintas valstybės biudžetas: auga išlaidos, deficitas, bet I.Šimonytė apsimetinėti nežada
