„Be abejo, turime vilčių ir tikimės geros diskusijos Seime. Matome, kad yra registruota tam tikrų alternatyvių, kompromisinių pasiūlymų, pavyzdžiui, dalis valdančiųjų yra registravę pasiūlymą išlaikyti visą prezidento pasiūlymą, tik taikyti mažesnį GPM tarifą iki dviejų vidutinių atlyginimų, ne iki trijų, kaip pasiūlė prezidentas“, – Žinių radijui antradienį sakė S.Krėpšta.
„Mūsų nuomone, tai yra gana neblogas kompromisinis pasiūlymas, apie kurį tikrai verta diskutuoti“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas taip pat atmetė kritiką, jog siūlymas laikinai pakeisti GPM tarifą nemažina skurdo – anot jo, toks siūlymas skurdo ir negali mažinti, nes tai nėra socialinės politikos, o ekonomikos skatinimo instrumentas.
Kritikai teigia, kad ši priemonė nėra socialiai teisinga, nes ji naudingesnė didesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
S.Krėpšta pabrėžia, kad pirmoji ekonomikos sulėtėjimo banga pradeda atslūgti, tačiau priduria, jog ekonomikos nuosmukis vis tiek bus didelis, todėl valstybė turi imtis priemonių paskatinti ekonomiką.
„Tai prognozuoja tiek visos Lietuvos, tiek užsienio institucijos, akivaizdžiai prognozuojamas BVP susitraukimas ar 6, ar 8, ar 10 proc., vis dėlto tai yra ženklus susitraukimas, Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad atlyginimai Lietuvoje gali kristi daugiausiai Europoje, net 8 proc.“, – sakė S.Krėpšta.
„Prezidentas būtent teikia pasiūlymą, kaip sušvelninti šituos veiksnius. Laikinas GPM mažinimas nėra socialinės politikos instrumentas, jis ir negali toks būti, juo siekiama išlaikyti didžiosios dirbančiųjų grupės pajamas ir turėti sušvelnintą efektą antrąjį pusmetį“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
Jis pripažino, kad dėl prezidento siūlymo laikinai mažinti GPM biudžetas patikrtų tam tikras išlaidas, bet ilguoju laikotarpiu investicija esą „grįžtų su kaupu“.
G.Nausėdos siūlymas laikinai mažinti GPM tarifą nuo 20 iki 15 proc. Seimo komitetuose palaikymo nesulaukė – Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai pritarė tik šalies vadovo siūlymui nuo liepos 50 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Prezidentas sako, kad GPM mažinimas nuo 20 iki 15 proc. pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (maždaug 4 tūkst. eurų) per vartojimą skatintų ekonomiką ir taip sušvelnintų koronaviruso krizės padarinius.
Tačiau kritikai teigia, kad ši priemonė nėra socialiai teisinga, nes ji naudingesnė didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, nepadeda spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemų, be to, yra rizika, kad dabar sumažinus tarifą politikams gali neužtekti valios nuo kitų metų jį atstatyti į dabartinį lygį.
Finansų ministras Vilius Šapoka yra sakęs, kad sumažinus GPM biudžetas šiemet negautų apie 340 mln. eurų pajamų, o kitais metais, jeigu toks tarifas išliktų – 715 mln. eurų.
