„Lietuvoje nemažai kalbama, kad reikia indeksuoti viešųjų pirkimų kainodaras, susiderėti, persirašyti sutartis. Faktas tai, kad savaime tai nevyksta ir reikia koncentruoti tai, kad įstatymai numato galimybę Vyriausybei perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų, investicijų projektų. Reikėtų prioretizuoti projektus, įvertinus, kurių ekonominė nauda yra geriausia ir kuriuos reiktų pabaigti labiausiai“, – spaudos konferencijoje po Gitano Nausėdos susitikimo su verslo atstovais sakė Vaidas Augustinavičius.
„Viena iš idėjų, kuri nuskambėjo verslo susitikimo metu, kad Vyriausybė ir verslas galėtų pasirašyti bendradarbiavimo dokumentą, kuriame numatyti principai, kaip spręsti žaliavų indeksacijos klausimą viešųjų pirkimų projektuose“, – kalbėjo V.Augustinavičius.
Pasak patarėjo, kai žaliavų kainos auga skirtingai, svarbu nedidinant bendros vertės numatyti kriterijus, kaip nustatyti investicijų projektų prioritetus.
„Kad nebūtų taip, kad seni projektai pradėti ir nebaigti, nauji nepradedami dėl kainodaros niuansų – dėl to reikia atsirinkti aktualius, kuriuos verta pabaigti ir įvertinti, kuriems objektyviai galioja ta indeksacijos taisyklė. Tai būtų tam tikrų principų sutarimas, kaip spręsti šią problemą“, – sakė prezidento patarėjas.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, valstybės institucijos ir perkančiosios organizacijos turi aiškiai įsivardinti, kuriuos projektus dėl padidėjusių kainų jos gali vykdyti, o kurių reikia atsisakyti.
„Valstybė yra pusės materialinių šalyje vykstančių investicijų užsakovė, todėl tas santykis (tarp verslo ir valstybės – BNS) turi būti pagarbus, čia nėra pasipinigavimo, tiesiog kai kurių sutarčių neįmanoma užbaigti“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
Anot S.Gentvilo, dabartinių įstatymų pakanka, kad ne būsimos, o jau sudarytos sutartys būtų indeksuojamos.
„Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sudariusios tvarkas, kad būtų galima objektyviai, saugiai tą padaryti. Taip, valstybės tarnautojai dažniausiai būna nedrąsūs pasirašant papildomus susitarimus, tačiau tvarka dėl papildomų pinigų skyrimo yra gera, klausimas yra tik dėl kišenės gylio“, – sakė aplinkos ministras.
„Pavyzdžiui, mes Aplinkos ministerijoje indeksuojame prieš metus pasirašytas sutartis“, – pridūrė S.Gentvilas.
Anot V.Augustinavičiaus, neturint verslo ir valstybės susitarimo yra rizikuojama lėtesniu ekonomikos augimu.
„Pagrindinė rizika – investicijos. Jeigu dėl žaliavų pabrangimo investiciniai projektai ar dalis jų stoja, tai kerta per ekonomikos augimą“, – teigė patarėjas.
Pasak V.Augustinavičiaus, verslui reikės pagalbos ne tik atveriant naujas eksporto, bet ir žaliavų importo rinkas, todėl kitą savaitę Azerbaidžane prezidentas ir verslo misija žada diskutuoti dėl šių rinkų diversifikavimo.
