„Blogoji dalis yra ta, kad kreditavimas verslui ir ypač smulkiam ir vidutiniam, yra suvaržytas. Net ir geru ekonomikos laikotarpiu pernai skolinimas verslui buvo neigiamas, paskolų portfelis verslui traukėsi, kai būsto paskolų portfelis augo 8 proc.“, – Žinių radijui antradienį sakė S.Krėpšta.
„Akivaizdu, kad šiuo metu, kai ekonomika susiduria su iššūkiais, tas kreditavimas verslui bus dar mažesnis“, – pridūrė jis.
Dėl to, anot prezidento patarėjo, Nacionalinis plėtros bankas turėtų užimti tas nišas, kurių neužima komerciniai bankai – kredituoti verslą ir gamybą.
„Prezidento manymu, Nacionalinis plėtros bankas turėtų koncetruotis į paskolų teikimą verslui, tokių paskolų, kurios būtų nukreiptos į investicijas, į gamybos pajėgumų stiprinimą, kas yra aktualu šiuo metu, matant COVID-19 situaciją, kai planuojama, jog dalis gamybos bus perkelta iš Azijos arčiau Europos“, – kalbėjo jis.
„Nereikia tikėtis didžiulio banko iš karto. Jis gali užaugti koncentruodamasis į tas vietas, kurios yra nepadengiamos komercinių bankų“, – mano patarėjas.
Pasak jo, Nacionalinis plėtros bankas su 100 mln. eurų kapitalu galėtų turėti apie 1 mlrd. eurų vertės paskolų portfelį.
Be to, prezidentas mano, kad steigiant tokį banką reikia sutarti, kad jo valdyba būtų depolitizuota ir profesionali, pats bankas – kotiruojamas biržoje, siekiant dar labiau padidinti skaidrumą, o strategijoje aiškiai nurodyti, kad jis neužsiims mažmenine bankininkyste.
„Turėtų būti strategija, kad bankas neužsiima mažmenine bankininkyste, didžioji pridėtinė vertė būtų, jei bankas resursus nukreiptų į kreditavimą verslui, gamybinį kreditavimą, žaliuosius, infrastruktūros projektus“, – pabrėžė S. Krėpšta.
Jo teigimu, bankas galėtų būti steigiamas jau veikiančių įstaigų pagrindu, kaip pavyzdį jis pateikė „Invegą“ ar Žemės ūkio paskolų garantijų fondą.
Seime antradienį bus svarstoma valdančiųjų idėja dėl valstybinio banko.
Seimo opozicija sako, kad valstybinio banko sumanymas tėra priešrinkiminis triukas ir siūlo įvertinti, kas dabar yra svarbiau – skolintos investicijos į tokį banką ar atlyginimų ir pensijų didinimas, tačiau dalis parlamentarų tokiam bankui pritaria ir sako, kad jis sudarys konkurenciją komerciniams bankams, verslui bus prieinamesnės paskolos, o periferijos gyventojams – bankinės paslaugos.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“ (dabar „Luminor“). Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“ (dabar „Swedbank„).
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
