Siūlomos naujovės esmė – viešųjų pirkimų centralizavimas, tad konkursus tokiu atveju galėtų skelbti tik apie 50 perkančiųjų organizacijų vietoj 4 tūkstančių kaip yra dabar. Taigi iš perkančiųjų sąrašo iškristų medicinos, švietimo įstaigos, pavyzdžiui, ligoninės, poliklinikos, mokyklos, darželiai ir t.t. Jų pirkimus vykdytų ministerijos arba savivaldybės.
Perka kas nori ir ką nori
„Dabar kiekviena mokykla daro atskirą pirkimą, o pagal naują tvarką pirkimus galėtų vykdyti bendrai savivaldybė – juk mokyklų poreikiai panašūs“, – sako prezidento patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė. Prognozuojama, kad tokios naujovės valstybei padėtų sutaupyti apie pusę milijardo eurų.
Manoma, kad siūloma naujovė sulauks ne tik palaikymo, bet ir kritikos. Skaudžiausiai į tai gali sureaguoti gydymo įstaigos, skelbiančios milijoninius pirkimų konkursus. Pagal siūlomą planą, jų pirkimus vykdys Sveikatos apsaugos ministerija.
Pavyzdžiui, su projektu susipažinusių „Santaros“ klinikų vadovybė mano, kad turėtų būti išdiskutuota, kaip didelės vertės pirkimai bus vykdomi kitaip nei dabar.
„Turėtų būti detaliai išdiskutuotos priemonės, kurios užtikrintų, kad centralizuojant perkančiųjų organizacijų tinklą, galėtų būti operatyviai užtikrintas didelių apimčių, neretai specifinių poreikių tenkinimas visų lygių aukščiausios kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pirkimų objektai dažniausiai tiesiogiai lemia žmonių sveikatą ir gyvybę“, – teigiama 15min atsiųstame „Santaros“ klinikų valdymo direktorės Aušros Bilotienės Motiejūnienės komentare.
Nori pasiruošti naujovėms
Pasak jos, diskutuotina ir dėl terminų, per kuriuos tokio pobūdžio sisteminiai pakeitimai galėtų būti įgyvendinti, „nesukeliant trukdžių“. Kitaip tariant, medikai norėtų pereinamojo laikotarpio, kad revoliucija neužkluptų nepasiruošusius.
Prezidentūra sako suteikianti dvi savaites viešoms konsultacijoms, ir tik po to registruos įstatymo projektą.
Beje, prezidento atstovai pastebi, kad kartais perkančiųjų organizacijų specialistai, atsakingi už viešuosius pirkimus, ne visada turi pakankamą kompetenciją. Todėl esą centralizavus visą sistemą bus išvengta klaidų ir piktnaudžiavimų. Todėl kartais tų pačių prekių ir paslaugų kaina skiriasi kelis karus. Prezidentūra netgi pateikė vieną pavyzdį – 2016 m. įprasto stacionaraus kompiuterio kaina skyrėsi 64 kartus, geriamojo vandens – 6 kartus, biuro popieriaus – 35 kartus, priklausomai nuo to, kas pirko.
„Santaros klinikos turi Viešųjų pirkimų skyrių, sudarytą iš kompetentingų specialistų“, – gina savo specialistų komandą A.Bilotienė Motiejūnienė. Pasak jos, klinikose sėkmingai vykdomi įvairaus sudėtingumo viešieji pirkimai, kuriuos inicijuoja taip pat itin aukštą kvalifikaciją bei ilgametę patirtį turintys specialistai.
Universitetai dar svarsto
Aukštosios mokyklos, pagal šių siūlymą, taip pat neteks galimybės skelbti viešuosius pirkimus – už juos tai padarys Švietimo ir mokslo ministerija. Tiesa, aukštosios mokyklos kol kas atsargiai kalba apie naujoves ir tikisi diskusijų.
„Prezidentūros kanceliarija kviečia iki sausio 24 d. pateikti pasiūlymus, kuriuos universitetas ir pateiks dėl aktualių šio projekto aspektų. Iniciatyva pradėti diskusiją dėl viešųjų pirkimų procesų tobulinimo yra sveikintina ir leidžianti tikėtis, kad centralizuotų pirkimų sistemos vystymas pagerins pirkimų proceso efektyvumą viešajame sektoriuje“, – teigiama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Rinkodaros ir komunikacijos tarnybos vadovo Dainoro Luko komentare.
Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas Edgaras Markevičius sakė prezidentūros siūlomus pakeitimus vertinantis teigiamai. „Ypač siekį supaprastinti mažos vertės pirkimo procedūras bei papildomą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadiją Viešųjų pirkimų tarnyboje“, – teigė jis.
VU palaiko idėją centralizuoti pirkimus, nes „tai gali užtikrinti efektyvesnes viešųjų pirkimų procedūras konkretaus sektoriaus lygiu“.
Ginčus nagrinėtų VPT
Siūloma ir daugiau naujovių. Pavyzdžiui, siūloma numatyti, kad ikisutartinius ginčus dėl pirkimo sąlygų, reikalavimų, procedūrų privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų Viešųjų pirkimų tarnybos trijų asmenų komisijos.
Prezidentūra viliasi, kad bent puse atvejų tokie ginčai nebepersikeltų į teismą, todėl sumažėtų teismų krūvis, o procesas nepailgėtų.
Taip pat konkursuose būtų vertinama ir pagal aplinkosauginius ir socialinius tikslus – būtų vertinami tokie kriterijai kaip kova su klimato kaita, aplinkos tarša, gamtos išteklių taupymas, socialinė partnerystė ar pagalba derinant šeimos ir darbo santykius. Tokios įmonės gautų daugiau balų konkursuose.
