Po susitikimo su opozicijos atstovais P.Mačiulis žurnalistams kalbėjo, kad kol kas sunku įvertinti, kurios iš pateiktų prezidento iniciatyvų galėtų būti palaikomos Seime.
„Nes labai priklauso nuo to, kaip Vyriausybė atsižvelgs ir pateiks visą biudžetą, kuriame ir pasimatys, kurios prezidento iniciatyvos yra palaikomos pirminėje stadijoje, kurios ne“, – sako P.Mačiulis.
Jis kelis kartus pakartojo, kad pirmiausia siekiama pasižiūrėti, kaip Vyriausybė atsižvelgs į prezidento išsakytas iniciatyvas.
„Ir jeigu arba didžiąja dalimi, arba mažesne dalimi, Vyriausybės teikiamame biudžete tai matysis, tai teikti Seimui atskirai nereikės. Bet jei Vyriausybė biudžete nenumatys, tai prezidentas yra pasiruošęs teikti įstatymus. Dėl to ir vyksta pokalbiai tiek su vienomis frakcijomis, tiek su kitomis, koks jų požiūris galėtų būti vienais ar kitais klausimais“, – teigia P.Mačiulis.
15min primena, kad prezidentas „siekdamas spartinti gerovės valstybės kūrimą“, dar į Seimo rudens sesijos darbotvarkę ketino siūlyti įtraukti naujų įstatymų iniciatyvų. Skelbta, kad G.Nausėda siūlo papildyti biudžetą trimis būdais: be dyzelino lengvatos ūkininkams sumažinimo, siūloma suvienodinti skirtingų veiklos rūšių apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu, lėčiau plėsti mokestines lengvatas dirbantiesiems kitąmet. Taip gautus 100 mln. eurų siūlyta skirti socialinėms išmokoms, pensijoms didinti.
Dabar panašiau, kad iniciatyvos pirmiausia tikimasi iš Vyriausybės.
„Ne taip svarbu, ar tikslas bus pasiekiamas teikiant biudžetą, ar tikslas bus pasiekiamas teikiant įstatymus atskirai. Prezidentas yra pasakęs labai aiškiai, kad mato pagrindinius klausimus, tokius kaip pensininkų skurdas. Kokiomis priemonėmis jis bus mažinamas ir kaip tie tikslai bus pasiekiami, ne taip svarbu“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Pasak jo, jei biudžete prezidento siūlymų nebus numatyta, prezidentas G.Nausėda teiks atskirus įstatymų pakeitimus.
Tačiau tuomet jie galėtų nusikelti jau į kitus metus, panašu, kad taip atsitiks bent jau su didesniu individualios veiklos apmokestinimu.
„Individualios veiklos, vėlgi, turbūt pakeitimai pasimatytų 2021 metų biudžete“, – kalbėjo P.Mačiulis.
Ūkininkų dyzelino lengvata gali būti karpoma per kvotas
Anksčiau prezidentas siūlė nurėžti iki pusės kainos skirtumo tarp „žalio“ ir įprasto dyzelino.
Šiuo metu „žaliam“ dyzelinui taikomas vos 56 eurų akcizas už 1000 litrų, o įprastam – 347 eurai. Akcizas, jei būtų pritarta tokiam siūlymui, galėtų didėti 145,5 euro. Pridėjus ir PVM dyzelinas ūkininkams galėtų pabrangti apie 18 centų už litrą.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta jau skaičiavo, kad valstybės biudžetui ši lengvata kainuoja 80 milijonų eurų per metus, tad siūlomi pakeitimai leistų sutaupyti apie 40 mln. eurų. Mainais anksčiau buvo žadama kovoti dėl didesnių tiesioginių išmokų Briuselyje.
Tačiau šiai idėjai pasipriešino valdantieji valstiečiai ir žalieji.
Dabar, panašu, prezidentūros ryžtas jau mažesnis.
„Vyksta šiuo metu aktyvios diskusijos, yra tokios užuomazgos apie tai, kad galbūt ne per patį lengvatos mažinimą, bet per kvotų mažinimą galbūt būtų galima pasiekti panašaus rezultato. Bet kol kas viskas yra Vyriausybės ir žemės ūkio ministro rankose. Žinau, kad vyksta šiuo metu aktyvios diskusijos apie tai“, – sako P.Mačiulis.
J.Sabatauskas: jei nebus biudžete, jis gali būti nepriimtas
Opozicijos lyderis Julius Sabatauskas teigia palaikantis prezidento G.Nausėdos iniciatyvas ir suprantąs pasirinktą derybų su Vyriausybe būdą.
„Na iš tiesų, jų kelias, manau, teisingas – derėtis ir su Vyriausybe, kadangi už dviejų savaičių Vyriausybėje jau bus nuspręsta, koks bus biudžeto projektas. Ir jei jame neatsispindės mokestinės iniciatyvos, jis gali būti ir nepriimtas, nepaisant to, kad opozicija gali pritarti ar nepritarti“, – žurnalistams kalbėjo J.Sabatauskas.
Pasak jo, su prezidentūros atstovais opozicija kalbėjosi dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio lėtesnio augimo, degalų akcizų, pensijų indeksavimo.
„Jei tokį klausimą spręs didžiausia frakcija, didžiausias Lietuvos ūkininkas, ar dyzelino lengvatą taikyti, ar netaikyti, išeis taip, kad rezultatas jau gana prognozuojamas“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Jis pastebėjo, kad NPD lėtesnis didinimas reikš didesnes biudžeto pajamas, tačiau tų žmonių sąskaita, kurių pajamos mažiausios.
„Pirmiausia, mes iš tikrųjų remiame pensijų augimą, tai, kuo rūpinasi prezidentas, kad žmonėms, kurie gyvena arti skurdo ribos, didžioji dalis jų yra pensininkai, pensijos didėtų. Tačiau tuo pačiu neramina tai, kad niekaip nežadama reaguoti į „Sodros“ lubų sumažinimą, tai reikš, kad turtingiausiems iš to toliau nubyrės daugiausia“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
