Pasak Gitano Nausėdos, šiuo metu rengiamos tam skirtos Valstybės skolos įstatymo pataisos.
„Pažiūrėjus į mūsų valstybės skolą, ji sudaro apie 40 proc. BVP, tuo tarpu garantijos sudaro tik apie 2 proc. BVP. Jei pakeistume Valstybės skolos įstatymą, galėtume atpalaiduoti galimybes išleisti daugiau garantijų ir tokiu būdu sudaryti finansinį pagrindą mūsų gynybos pramonės įmonėms“, – ketvirtadienį Vilniuje po Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Manau, kad tai tikrai būtų savalaikis sprendimas, dar kartą jį aptarsime su teisininkais ir tokį pasiūlymą teiksime Seimui“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, siekiant paspartinti gamybą ir norint šioje srityje glaudžiau bendradarbiauti su Ukrainai, gynybos verslui trūksta ilgalaikių valstybės garantijų bei kontraktų.
„Kokių finansų pagrindu galėtume tai daryti, nes verslininkams reikia tam tikrų garantijų“, – sakė jis.
Lietuvos gynybos pramonės atstovams kovą paskelbus, jog spartesnei sektoriaus plėtrai būtina keisti šalies teisinę bazę, Vyriausybė jau pateikė kelis įstatymo pataisų projektus.
Seimas šią savaitę jau priėmė svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teiktas pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“.
Jomis, be kita ko, siūloma nustatyti tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos.
Vyriausybė netrukus Seimui turėtų teikti ir įstatymų pataisas, kurioms siekiama sudaryti geresnes galimybes į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones.
Teisės aktuose siūloma apibrėžti tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmu, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.
