Informacijos laukiama iš Šiaulių banko, jo valdomos „Finastos“ bei latviško „Citadele“ banko padalinio Lietuvoje. Pastarajam, vykstant „Laundromat“ tyrimo atskleistoms operacijoms, vadovavo dabartinė Vilniaus mero dešinioji ranka – sostinės savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.
Lietuvos bankas sykiu ramina, kad „Danske“ banko padalinys mūsų šalyje neturi tokių problemų, su kokiomis susidūrė kaimyninėje Estijoje.
Bankai turės pasiaiškinti
Bendradarbiaujant su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centro „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) bei nepriklausomu Rusijos leidiniu „Novaja Gazeta“, 15min atskleidė, kaip Lietuvos bankų sąskaitose pasklido nešvarūs pinigai.
OCCRP bei „Novaja Gazeta“ gauta bankinė informacija rodo, jog su vadinamąja „Laundromat“ schema susijusių pinigų suma lietuviškose sąskaitose 2011-2014 m. sudarė 77 mln. JAV dolerių. Liūto dalis šių pinigų – 62 mln. dolerių – nukeliavo į sąskaitas Ūkio banke. Operacijos „Laundromat“ pinigais tęsėsi kone iki paskutinės Ūkio banko veiklos dienos – paskutinis su šiais pinigais atliktas pavedimas į sąskaitą Ūkio banke užfiksuotas likus vos savaitei iki Lietuvos banko sprendimo įsikišti į Vladimiro Romanovo imperijos valdymą.
15min žiniomis, operacijos nešvariais pinigais Ūkio banke nesustojo – taigi nacionalizuoto banko sąskaitose greičiausiai neužsiliko nešvarių pinigų, kuriuos, pavyzdžiui, dėl abejotinos jų kilmės ir nežinomo savininko galėtų perimti valstybė. Panaši padėtis ir kituose bankuose, į kuriuose atidarytas sąskaitas taip plaukė milijoninės sumos. Tiesa, daug kuklesne apimtimi nei Ūkio banke.
Šią savaitę 15min atskleidė, kad galimai tęsiant pinigų plovimo operacijas, sumos nuo 1,66 mln. iki daugiau nei 3 mln. dolerių prasisuko dar keliuose Lietuvos bankuose. Čia skaičiuotos tik tos operacijos, kai pinigai keliavo iš vienos užsienyje registruotos įmonės su neaiškiais savininkais į kitą, atsiskaitant už prekes ar paslaugas, kurių veikiausiai niekada nebuvo.
Medicinos, „Citadele“, Šiaulių bei „Finastos“ bankai dėl šios informacijos dabar turi aiškintis centriniam šalies bankui.
„Šią savaitę kreipėmės į minimus bankus dėl papildomų duomenų pateikimo. Gavę papildomą informaciją, ją analizuosime, vertinsime ir spręsime dėl tolesnių veiksmų. Kol nėra žinomos visos su paviešinta informacija susijusios aplinkybės, bet kokie komentarai būtų pernelyg ankstyvi. Ypač turint omenyje, kad pinigų plovimo prevencijos tyrimus kontroliuoja ir kitus veiksmus dėl galimos neteisėtos veikos buvimo ar nebuvimo atlieka teisėsaugos institucijos“, – 15min teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Už „pražiopsotą“ pinigų plovimą – juokingos baudos
Pinigų plovimas Lietuvoje yra nusikaltimas, už kurį gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įrodyti, kad bankai ar jų darbuotojai sąmoningai prisidėjo prie pinigų plovimo – itin sudėtingas uždavinys. Tokiais atvejais veikiausiai grėstų piniginės baudos, o jos yra, švelniai tariant, juokingos.
Pagal dabar galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, didžiausia bauda už pinigų plovimo prevencijos taisyklių nesilaikymą – 6 tūkst. eurų.
Lietuvos bankas savotiškai primena Seimui, kad politikų stalčiuose jau seniai dūla ES direktyva, kurią perkėlus į Lietuvos teisę baudos būtų kur kas griežtesnės.
„2015 m. priimta 4-oji Pinigų plovimo prevencijos direktyva, kuri dar labiau griežtina ES galiojantį Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos režimą. Minėtos direktyvos nuostatos į nacionalinius teisės aktus turi būti perkeltos iki 2017 m. birželio“, – sake V.Valvonis.
Pinigų plovimas – ne tik per bankus
Bankai – tik viena iš finansų institucijų rūšių. Ir tikrai ne vienintelė tinkama pinigų plovimui. V.Valvonis tai patvirtina, įvardindamas, kad pinigų plovimo atvejų aptikta ir kitose finansų institucijose.
„Mes kaip priežiūros institucija visais atvejais, kai kyla įtarimų apie neteisėtas veikas ar galimus nusikaltimus kredito įstaigose, kreipiamės į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Tokių įtarimų, kurie pasitvirtino, buvo banko „Snoras“, Ūkio bankas ir kai kurių kredito unijų atvejais. Identifikavus problemas nedelsiant imtasi poveikio priemonių. Pašalinus šias rizikas finansų sistema Lietuvoje tapo skaidresnė ir patikimesnė, įskaitant pinigų plovimo prevencijos sritį, kadangi „Snoro“ ir Ūkio bankai ypač aktyviai dirbo su užsienio klientais, tarp kurių – ir klientai iš tikslinių teritorijų. Kiti šiuo metu Lietuvoje veikiantys bankai nepasižymi didelėmis klientų nerezidentų aptarnavimo apimtimis“, – pažymėjo V.Valvonis.
Du iš keturių Lietuvos bankui aiškintis priverstų bankų yra labai glaudžiai susiję – tai Šiaulių bankas ir jo kontroliuojama „Finasta“. Būtent Šiaulių bankas įsigijo „sveikąją“ Ūkio banko dalį ir panašiomis aplinkybėmis, po „Snoro“ nuopuolio, perėmė „Finastą“. V.Valvonis užsimena, jog yra tikimybė, kad „Laundromat“ pinigų paliestos sąskaitos šiuose bankuose atkeliavo iš ankstesnių šeimininkų laikų.
„Žinoma, reikia turėti omenyje, kad kai kurie šiuo metu veikiantys bankai galėjo tiesiog „paveldėti“ tam tikrus klientus iš bankų, kurių veikla sustabdyta“, – svarstė Priežiūros tarnybos vadovas.
15min dar praėjusią savaitę oficialiai klausė Šiaulių banko, ar „Laundromat“ tyrime paviešintos sąskaitos buvo „paveldėtos“ iš Ūkio banko ir „Snoro“ laikų. Bankas pasirinko tylėjimo taktiką ir atsisakė tai patvirtinti ar paneigti.
„Danske“ Lietuvoje: jokių pavojaus signalų
„Danske“ banko padalinys Estijoje tapo vienu retų pavyzdžių, kai stambus tarptautinis bankas oficialiai pripažįsta, jog turėjo problemų laikantis pinigų plovimo prevencijos procedūrų. Anot V.Valvonio, to paties banko padalinys Lietuvoje pavojaus signalų nerodo.
„Danske Bank A/S Lietuvos filialo tikslinį inspektavimą, kaip užtikrinama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, Lietuvos bankas atliko 2016 m., tačiau esminių sisteminių trūkumų nenustatyta. Beje, remiantis Bankų įstatymo reikalavimais, apie inspektavimo rezultatus buvo informuota filialo priežiūrą atliekanti Danijos Karalystės finansų priežiūros institucija“, – tėsė V.Valvonis.
Primename, jog būtent dėl operacijų su sąskaitomis „Danske“ Estijos padalinyje kaimyninė šalis tapo savotiška „Laundromat“ schemos lydere. Kaimyninės šalies bankų sąskaitose prasisuko daugiau kaip pusantro milijardo abejotinos kilmės dolerių.
