Lenktas klijuotų fanerų detales siūlanti „Paina ir ko“ – ne lietuvių sukurta, tačiau lietuvės ilgus metus vadovaujama įmonė. Įmonėje direktorės pareigas einanti Raimonda Grumadaitė pasakoja, kad prieš 16 metų broliai Graziano ir Pierino Painos Italijoje įkurtą verslą sugalvojo perkelti į Lietuvą. Taip ir atsirado „Paina ir Ko“.
„Verslo idėja kilo atkreipus dėmesį į didžiulę klijuotos lenktos faneros komponentų paklausą. Broliai Painos kilę iš šiaurinės Italijos, Udinės regiono, kuris prieš 25 metus diktavo kėdžių dizaino madas ir tendencijas visoje Europoje. Didieji kėdžių gamintojai „Brado“, „Ivars“, „Divars“ surinkinėjo kėdes, o komponentus, tarp jų ir lenktas klijuotos faneros detales, pirkdavo iš mažesnių gamintojų . Įvertinę tuometinę verslo aplinką , Painos pradėjo šeimos verslą , įkūrę įmonę „Paina legno s.r.l.“, – apie verslo idėją pasakojo vadovė.
Prieš 16 metų broliai Graziano ir Pierino Painos Italijoje įkurtą verslą sugalvojo perkelti į Lietuvą.
Pirmosioms investicijoms, įrangos įsigijimui, pasak vadovės, buvo naudojamas tik nuosavas kapitalas, tačiau augant paklausai, pradėta galvoti ir apie kitus finansavimo šaltinius. „Paklausa buvo labai didelė, lenktos klijuotos faneros gamintojų trūko, todėl per 3 metus įmonėje jau dirbo daugiau nei 20 žmonių. Įmonė įsigijo lukštenimo liniją, CNC stakles, tam buvo pasinaudota jau ir banko paslaugomis“, – apie įmonės vystymąsi kalbėjo R. Grumadaitė.
Ieškant plėtros galimybių, atrasta Lietuva
Nors sekėsi neblogai, tačiau ekonominė situacija, brangstančios žaliavos bei darbo jėga vertė vadovus sukti galvą dėl naujų veiklos plėtros galimybių, prisiminė pašnekovė. „1997 m. savininkai pradėjo žvalgytis galimybės iškelti gamybą už savo šalies ribų, sumažinti darbo jėgos, žaliavų kaštus, padidinti konkurencingumą. Procesą, kurį šiandien daugelis žino kaip „outsource process“, mūsų įmonės savininkai pradėjo prieš 16 m., nors Skandinavijoje jis prasidėjo tik 2009 m. Tai ir nulėmė, kad „Paina ir ko“ 2001 m. pradėjo veiklą Lietuvoje“, – pasakojo R. Grumadaitė.
Iš Italijos buvo perkelta visa įmonės įranga, gamybos technologija, o kartu ir patirtis. „Pirmaisiais metais įmonė dirbo tik Italijos rinkai, o nuo 2004 m. pradėjo dirbti su Skandinavijos įmonėmis. Šiandien mūsų klientai yra tokios įmonės kaip „Narbutas furniture“, „Theca furniture“‚ „Gurda“ Lietuvoje, „Kinnarps“, „Materia“, „Lammhults“ – Švedijoje, „Artifort“ – Belgijoje, „Enea“ – Ispanijoje, „Four“ ar „Design“ – Danijoje“, – dėstė įmonės vadovė.
Augimas – kruopščiai planuojamas
Kaip vieną iš sėkmės veiksnių, R. Grumadaitė įvardijo nuoseklų įmonės veiklos planavimą. „Nuo veiklos Lietuvoje pradžios savininkai labai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad verslas turi būti vykdomas pirmiausia savu kapitalu, tik išimtinais atvejais naudojantis finansavimo paslaugomis. Kiekvienais metais investicijos į įmonės plėtrą buvo kruopščiai planuojamos, stengiantis užtikrinti pelningą įmonės veiklą, garantuoti pastovius atlyginimus darbuotojams.
Reikėjo perprasti ir lietuviškoms sąlygoms pritaikyti itališką vadybos modelį.
Pelną savininkai pirmiausia skyrė investicijoms, ne dividendams išmokėti, todėl įmonė galėjo augti nebūdama priklausoma nuo išorinių finansavimo šaltinių. Jau daugelį metų „Paina ir Ko“ yra tarp ekonomiškai stabiliausių įmonių Lietuvoje, patenkanti į šalies mokiausiųjų 10-uką. Finansinis stabilumas garantuoja galimybę įmonės plėtrai, o klientams – greitą užsakymų įvykdymą ir galimybę būti konkurencingais“, – apie įmonės valdymo principus kalbėjo vadovė.
Aišku, prisiminė pašnekovė, pradžioje, kaip ir visoms įmonėms, teko įveikti sunkumų. „Tiek man asmeniškai, tiek visam kolektyvui reikėjo daug ko mokytis. Pirmiausia reikėjo perprasti ir lietuviškoms sąlygoms pritaikyti itališką vadybos modelį, kuris visiškai skyrėsi nuo 2001 m. egzistavusio Lietuvoje. Šiandien mes Lietuvoje kalbame apie „ISO“, „LEAN“ ir kitus verslo valdymo instrumentus, tačiau esminiai jų aspektai – tikslus gamybos proceso planavimas, nuolatinė sąnaudų kontrolė, darbuotojų atsakomybė ir profesionalumas, žaliavų ir gaminių kontrolė, tinkama įranga“, – kryptis, į kurias orientuojamasi nuo veiklos pradžios, vardijo R. Grumadaitė.
Didžiausias iššūkis – kolektyvas
Paklausta, koks buvo didžiausias iššūkis jai pačiai, R. Grumadaitė įvardijo kelis dalykus. „Man, kaip direktorei, didžiausias iššūkis buvo suburti darbuotojus bei įdiegti savininkų idėjas, lenktos klijuotos faneros technologiją, pritaikyti Italijoje sukauptą patirtį. Tiek šiandien nėra, tiek prieš 16 m. nebuvo darbuotojų, turinčių mūsų gamybai reikalingos patirties. Visko reikėjo mokytis patiems iš savo klaidų, ugdyti darbuotojus, kelti jų profesionalumo, sąmoningumo lygį.
Patys išbandę ir gerai išmanydami kiekvieną gamybos proceso įmonės savininkai stengėsi perduoti darbuotojams savo sukauptą patirtį. Galime džiaugtis, kad iš 90 įmonėje dirbančių darbuotojų apie 60 proc. dirba pas mus ilgiau nei 10 m. Jie yra įmonės gamybos proceso stabilumo ir darbo kokybės garantas“, – tikino direktorė.
90 įmonėje dirbančių darbuotojų apie 60 proc. dirba pas mus ilgiau nei 10 m.
Kokybė, greitis ir kaina – trys patys svarbiausi veiksniai, lemiantys įmonės konkurencingumą. „Norėdami tai garantuoti, turime nuolat stengtis reaguoti į klientų poreikius ir rinkos tendencijas. Dabar kokybę galime užtikrinti gamybos procese naudodami naujausias CNC technologijas.
Naujausio modelio BACCI erdvinio pjovimo-gręžimo CNC staklės buvo įsigytos lizingo būdu, o už tai mokamas palūkanas iš dalies kompensuoja „Invega“, kas leidžia sutapyti dalį kaštų. 2017 m. planuojame įsigyti BACCI CNC stakles, kurios leis atlikti visas įmanomas pjovimo, gręžimo operacijas, užtikrinti maksimalią pjovimo, gręžimo tikslumą ir efektyvumą“, – kalbėjo pašnekovė.
Iš klaidų pasimokė
Žiūrėdama iš 16 metų. perspektyvos R. Grumadaitė tikino labai aiškiai matanti ne tik pliusus, bet ir minusus, kas buvo neįvertinta įmonės veiklos pradžioje. Vis dėlto, tai įtaką procesui daro iki šiol. „Vienas tokių minusų – senos gamybinės patalpos, kurias reikėjo perplanuoti, renovuoti, pritaikyti medienos gamybai. Mūsų įsigytos gamybinės patalpos buvo pritaikytos metalo gamybai. Norint išdėstyti įrangą pagal gamybos proceso eigą, užtikrinti efektyvią atskirų proceso grandžių logistiką užtrunka daug laiko ir brangiai kainuoja“, – kalbėjo vadovė.
Kitas aspektas, anot jos, – CNC staklių įsigijimas. „Veiklos pradžioje, siekiant sutaupyti, buvo perkamos dėvėtos, skirtingų gamintojų CNC staklės. Šiandien, galėdami palyginti, kaip keičiasi frezavimo-gręžimo operacijų greitis, efektyvumas ir kokybė dirbant su naujais to paties gamintojo CNC įrenginiais, suprantame, kad verta investuoti į brangesnę įrangą, bet turėti galimybę greitai ir tiksliai daryti pakeitimus“, – dabartinius privalumus vardijo vadovė.
R. Grumadaitė juokaudama kalbėjo, kad dabar įmonei 16 metų, kitaip sakant – paauglystė, o toliau jau seka branda. „Šie metai buvo ypatingi, nes augo ne tik įmonės klientų ratas, apyvarta, bet buvo atlikti ir svarbūs vidiniai pokyčiai – ISO 9001; ISO 14001 ir OHSAS standartų įdiegimas“, – tikino vadovė, vildamasi, kad kiti metai bus dar efektyvesni, atsiras daugiau galimybių tobulėti ir kelti naujus tikslus.
