Grynaisiais manipuliuoti nevengdavo ir įmonės. Mokesčių ekspertai įvardija tipinę schemą, kai iš įmonių sąskaitų stambios sumos būdavo išgryninamos ir tariamai nukeliaudavo į kasą. Neretai būtent tokiu būdu būdavo išmokami atlyginimai vokeliuose ir slepiami mokesčiai, o formaliai nurodoma, kad lėšos kasoje yra.
Nuo sausio 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) tokius atvejus aiškintis bus gerokai paprasčiau, nes įvedus eurą juridiniai ir fiziniai asmenys turės išsikeisti sukauptus litus. Ką darys tie, kurių deklaracijose ar buhalteriniuose dokumentuose nurodytos didelės sumos grynųjų, o iš tiesų jų nė kvapo?
Gresia problemos
Galiu atvirai pasakyti, kad dabar daliai žmonių artėjant Naujiesiems metams problema bus ne kur gauti eurų, o kur gauti litų, kad jais pagrįstų deklaruotas sumas, – teigė A.Kručkauskas.
Advokatų kontoros „Kručkauskas, Blaškevičius ir partneriai ConsulTax“ advokatas Albertas Kručkauskas 15min.lt patvirtino, kad euro įvedimas gali tapti rimtų problemų priežastimi nesąžiningiems asmenims.
„Tam tikrų sektorių įmonės yra linkusios laikyti grynųjų pinigų likutį kasoje. Tai statybos, paslaugų, reklamos bendrovės. Šiuos sektorius mokesčių administratorius išskiria kaip rizikingus.
Dažnai girdime apie atsiskaitymą su darbuotojais vokeliuose. Dažniausiai schema būna tokia – atskaitingi asmenys iš kasos išsiima dideles grynųjų pinigų sumas, kurias vėliau išdalina. Tuo pat metu rodoma, kad grynieji pinigai kasoje yra.
Nuo Naujų metų įvedus eurą kils klausimas, kaip tos įmonės parodys tų neegzistuojančių grynųjų pakeitimą? Kiek teko girdėti, mokesčių administratorius tokioms įmonėms skirs padidintą dėmesį“, – kalbėjo teisininkas.
Pasak jo, tokioms įmonėms gresia rimti nemalonumai: „Jeigu jos nesugebės parodyti, kad galėjo išsikeisti tokias sumas banko skyriuose, lėšos bus pripažintos pajamomis arba net eis kalba apie jų iššvaistymą.“
Kur gauti litų?
Įvedant eurą Italijoje labai šoktelėjo skaičiavimo mašinėlių pardavimai. Atskirais atvejais italai net pirkdavo bankus, į kuriuos pinigai buvo vežami vilkikais.
Pašnekovas priminė, kad panaši praktika jau susiformavo kalbant apie fiktyviai deklaruojamas fizinių asmenų grynųjų pinigų santaupas.
Pradėjusi tyrimus VMI klausia žmonių, kodėl jie ima kreditus, jeigu turi tiek grynųjų?
„Galiu atvirai pasakyti, kad dabar daliai žmonių artėjant Naujiesiems metams problema bus ne kur gauti eurų, o kur gauti litų, kad jais pagrįstų deklaruotas sumas. Jeigu kasoje kelios dešimtys tūkstančių, tai tu gali ir neužkliūti, bet jeigu milijonas ar pusantro?“ – svarstė advokatas.
Jis siūlė pažvelgti į kai kurių užsienio valstybių praktiką įsivedant eurą: „Prieš kelerius metus teko lankytis Šveicarijoje ir bendrauti su bankininkais. Jie pasakojo, kaip euro įvedimas vyko Italijoje. Tuo metu labai šoktelėjo skaičiavimo mašinėlių pardavimai. Atskirais atvejais italai net pirkdavo bankus, į kuriuos pinigai buvo vežami vilkikais. Ten valdžia paskelbė amnestiją ir keitimo proceso beveik nekontroliavo – kiekvienas keitėsi kiek norėjo ir jokių registravimų nebuvo.“
Lietuvoje galioja kur kas griežtesni pinigų plovimo prevencijos įstatymai, tačiau A.Kručkauskas atkreipė dėmesį, kad ir mūsų šalyje tam tikra amnestija buvo padaryta, kai Aukščiausiasis teismas išaiškino neteisėto praturtėjimo sąvoką kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnaus byloje.
Joje buvo nutarta, kad tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, kyla baudžiamosios atsakomybės klausimas. Susimokėjęs 15 proc. gyventojų pajamų (GPM) mokestį toliau gali naudotis lėšomis.
Akyse ištirpsta dešimtys milijonų
2011-2013 m. po kontrolės veiksmų gyventojams patikslinus deklaracijas dingo 89 mln. Lt.
VMI Kontrolės departamento direktorė Valė Kulvinskienė 15min.lt teigė, kad ir dabar atliekant patikrinimus nustatomi fiktyvaus grynųjų pinigų deklaravimo atvejai.
„Pagrindinis kriterijus dėl gyventojų deklaruotų pinigų ne banke realumo – ar asmuo gali pagrįsti santaupas pajamų šaltiniais. Jei pagrįsti negali – paprastai siūloma pasitikslinti turto deklaracijų duomenis ir sumažinti deklaruotą pinigų ne banke likutį“, – nurodė ji.
Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą gali būti tikslinami penkerių praėjusių kalendorinių metų deklaracijų duomenys. Už neteisingą duomenų apie pajamas, turtą, mokesčius pateikimą numatyta administracinė atsakomybė – delspinigiai ir bauda. Taip pat nustačius pažeidimus gyventojui tektų susimokėti visus priskaičiuotus mokesčius.
Panašios problemos gresia ir nustačius grynųjų pinigų sumas, kurios nėra deklaruotos ir kurių gyventojas savo legaliomis pajamomis pagrįsti negali. VMI duomenimis, 2011-2013 m. po kontrolės veiksmų gyventojams patikslinus deklaracijas dingo 89 mln. Lt.
V.Kulvinskienė teigė, kad iš gyventojų pateikti litų keitimo į eurus finansinių dokumentų nebus reikalaujama, tačiau VMI informaciją apie stambių sumų keitimą gali gauti iš bankų.
Didesnis dėmesys įmonėms
Šiai dienai VMI yra davusi apie 200 nurodymų įmonėms atsiskaityti tik negrynais pinigais.
Kur kas didesnį dėmesį VMI skirs juridiniams asmenims. „Kasos operacijos grynaisiais pinigais įmonėse turi būti vykdomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis.
Inspekcija yra nustačiusi atvejų, kai sukaupiamos gan didelės negrąžinamos pinigų sumos per ilgą laikotarpį, kurios dažnai yra ne atskaitingo asmens asmeninės lėšos, o tokiu būdu įteisinami neapskaityti dokumentais pinigų srautai“, – teigė VMI atstovė.
Pernai VMI vykdė projektą „Grynieji kasoje“, kurio metu patikrino 300 rizikingiausių įmonių, vykdančių veiklą metalų supirkimo, automobilių prekybos, mėsos perdirbimo ir prekybos, statybos sektoriuose. Taip pat vizitavo degalines.
Kontrolės veiksmų metu nustatyta neatitikimų įmonių grynųjų pinigų kasoje daugiau nei 410 tūkst. litų sumai. Surašyta virš 240 administracinės teisės pažeidimų protokolų, duoti 26 mokesčių administratoriaus nurodymai atsiskaityti negrynaisiais pinigais, papildomai priskaičiuota per 310 tūkst. litų įvairių mokesčių.
Projekto metu VMI suskaičiavo, kad bendrovės per 2013 m. atskaitingiems asmenims išdavė daugiau kaip 63 mln. litų grynųjų pinigų, iš jų sandorių įvykdyta už beveik 56 mln. litų, kontroliuotose įmonėse nustatyta, kad vadovai ir akcininkai suteikė įmonėms paskolų už 27 mln. litų
Šiai dienai VMI yra davusi apie 200 nurodymų įmonėms atsiskaityti tik negrynais pinigais.
Litų keisti neskuba
Dabar litus į eurus žmonėms keisti nėra palanku, nes iki sausio 1 d. bankai taiko komercinį keitimo kursą, – sakė S.Abraškevičius.
Banko „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius 15min.lt nurodė, kad kol kas didelio pagyvėjimo keičiant litus į eurus nėra, nes to daryti šiuo metu tiesiog neapsimoka: „Dabar litus į eurus žmonėms keisti nėra palanku, nes iki sausio 1 d. bankai taiko komercinį keitimo kursą. Po Naujųjų litai į eurus konvertuosis oficialiu kursu be papildomo mokesčio. Jeigu eurų nereikia čia ir dabar, juos galima tiesiog nemokamai įnešti į sąskaitas ir po sausio 1 d. jie pasikeis automatiškai.“
Pasak pašnekovo, dalis žmonių gali nuspręsti dėl šventos ramybės savo santaupas į eurus pasikeisti iš anksto, tačiau tame logikos nėra daug.
S.Abraškevičius taip pat priminė, kad nėra teisinio akto, kuris įpareigotų žmones turimus litus išsikeisti į eurus iš karto po Naujųjų metų. Tai bus galima daryti neribotą laiką Lietuvos banko kasose.
Tikrieji šešėlio mastai
Po Naujųjų metų mes nežinosime, kiek grynųjų pinigų yra apyvartoje. Dabar tokią informaciją Lietuvos bankas pateikia kiekvieną mėnesį, – teigė N.Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt teigė, kad tikrąjį šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje įvertinti nėra lengva, tačiau vienas iš jos požymių yra grynųjų pinigų kiekis apyvartoje ir sandorių jais skaičius.
„Po Naujųjų metų mes nežinosime, kiek grynųjų pinigų yra apyvartoje. Dabar tokią informaciją Lietuvos bankas pateikia kiekvieną mėnesį. Metų pradžioje apyvartoje buvo apie 11 mlrd litų, tačiau jų kiekis nuo to laiko sumažėjo 2 milijardais ir tikėtina, kad paskutiniais mėnesiais litų apyvartoje sumažės dar daugiau.
Vis dėlto mes nežinome, kokia dalis grynųjų yra gauta nelegaliai, nesumokėjus mokesčių. Nuo sausio 1 d. mes įsiliesime į bendrą ekonominę ir pinigų sąjungą, todėl Lietuvoje cirkuliuos eurai, atvežti ir iš kitų euro zonos valstybių. Lietuvos bankas nežinos tiksliai, kiek šalies gyventojų kišenėse yra eurų“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, santykinai didelis grynųjų pinigų kiekis apyvartoje ir didelis sandorių grynaisiais skaičius yra požymis, kad gyventojai stengiasi išvengti mokesčių, tačiau tai gali būti sietina ir su tam tikrais kultūriniais veiksniais.
Algas vokeliuose gauna iki ketvirtadalio dirbančiųjų
Lietuvoje iki ketvirtadalio darbo užmokesčio sumokama nelegaliai. 29 proc. surūkomų cigarečių į šalį įvežta išvengiant mokesčių.
Paprašytas įvertinti šešėlio mastą, pašnekovas teigė, kad šešėlinė ekonomika yra kompleksinė sąvoka.
„Pavyzdžiui, kalbant apie atlyginimus vokeliuose, įvairiais vertinimais Lietuvoje iki ketvirtadalio darbo užmokesčio sumokama nelegaliai. Kalbant apie cigarečių kontrabandą, statistika yra tikslesnė – šiemet 29 proc. surūkomų cigarečių į šalį įvežta išvengiant mokesčių“, – vardijo N.Mačiulis.
Jis taip pat priminė, kad skirtingos valstybės keičiantis valiutoms vadovavosi skirtingais požiūriais: „Kai kurios valstybės yra paskelbusios amnestiją ir tu gali atnešti milijonus, pripažinti, kad jų kilmės negali pagrįsti ir sumokėti pajamų mokestį. Taip leidžiama pinigus legaliai išplauti, o valstybė gauna naudą, kad sumokama bent kažkiek mokesčių.
Tai labai abejotina ir nevakarietiška praktika, nes tokiu būdu galima legalizuoti iš kriminalinių veiklų, pavyzdžiui, prekybos narkotikais, gautus pinigus. Galima visiškai suvaržyti atsiskaitymus grynaisiais tokiu būdu labai apsunkinant gyvenimą asmenims, kurie iš nelegalios veiklos uždirba dideles sumas.
Supraskime, kad asmenims, kurie gauna atlyginimus vokeliuose, tokie suvaržymai nėra problema. Kalbama apie labai stambias nelegalias pajamas. Juk vien dėl cigarečių kontrabandos Lietuvos biudžetas per metus praranda 300 mln. litų. Tie pinigai neišnyksta, o atsiduria nusikaltimus darančių asmenų kišenėse ir tokias sumas legalizuoti tampa sudėtingiau.“
TAIP PAT SKAITYKTE: Mokesčių ir Darbo inspekcijos krėtė įmones visoje Lietuvoje
Pasak N.Mačiulio, leidimas legalizuoti pajamas leidžiant susimokėti mokesčius valstybei gali duoti trumpalaikės naudos, bet taip būtų parodyta, kad nelegali veikla yra toleruotina.
Geriau taikyti priemones, kurių ėmėsi Graikija, Prancūzija, Ispanija, ir suvaržyti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, ypač stambiomis sumomis, suprantant, kad tai dažniausiai yra nelegalios pajamos.
