T.Langaičio deklaracijoje nurodoma, kad jis lapkričio 1 d. tapo „Debitum Network“ „akcininku, dalininku, nariu ir kt.“. Konservatorius 15min teigia, kad tiesiog jo valdoma įmonė įsigijo žetonų, o jis sandorį tik deklaravo ir su jo pasitraukimu iš Seimo tai nesusiję.
„Neteisybė visiška, ne akcininkas. Aš esu pasirašęs „token purchase agreement“ (žetonų įsigijimo sutartį), lietuviškai nežinau kaip teisingai išversti. Tai yra kriptovaliutos vienetų įsigijimo sutartis, ir tai net ne aš pasirašęs, o man priklausanti investicinė įmonė yra pasirašiusi tą sutartį. Sutartį deklaravau, kadangi tai yra mano netiesioginis finansinis interesas, tai ir deklaravau. Bet tai neturi absoliučiai nieko bendro (su pasitraukimu iš Seimo – 15min)“, – 15min teigia T.Langaitis.
Deklaracijoje sandorio suma nenurodoma, o pats T.Langaitis jos taip pat neatskleidžia.
„Suma nesiekia deklaruojamos sumos ir tiek. Jūs turbūt pažiūrėjote mano deklaraciją, tai yra niekinė suma absoliučiai“, – sako jis ir pažymi, kad „maksimaliai deklaruoja visus interesus“.
T.Langaitis aiškina, kad žetonus pirko jo kontroliuojama Estijoje registruota investicinė bendrovė „In Spire Management OU“. Šiai bendrovei T.Langaitis pernai sausio 6 dieną paskolino 500 tūkst. eurų, prieš tai sausio 5 dieną už 530 tūkst. eurų pardavęs butą Užupyje, Vilniuje.
Pats T.Langaitis yra tapęs viešu „Debitum Network“ ICO projekto veidu – nurodomas patarėju, atsakingu už ryšius su investuotojais.
„Tai irgi vieša informacija, aš esu patarėjas, kaip galėčiau būti ir jūsų patarėjas, ar jūs galėtumėte būti mano patarėjas, tai nėra jokie darbiniai sandoriai“, – sako T.Langaitis.
Jis pabrėžė, kad aktyviai nedalyvauja „Debitum Network“ veikloje.
T.Langaitis dar 2016 metais deklaruodamas turtą nurodė valdantis 600 tūkst. eurų vertės įmonių akcijų, o paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų suma siekė 1,25 milijono eurų.
Skelbiasi pritraukusi milijonus
Žetonus platinančios „Debitum Network“ puslapyje nurodoma, kad beliko vos 15 procentų neišplatintų žetonų, ir ICO baigsis vasario 25 d.
Jei pateikiama informacija teisinga, „Debitum Network“ jau iš pirkėjų pritraukė 17283 eterio kriptovaliutos vienetus – jų vertė rinkoje siekia apie 12 milijonų eurų.
Gibraltaro bendrovė kuria alternatyvią finansavimo platformą smulkiam verslui, nurodoma, kad ją plėtoja dvi Lietuvos technologijų įmonės „Debifo“ ir „Inntec“. Projekto įkūrėjais nurodomi Martins Liberts, Donatas Juodelis, Justas Šaltinis.
„Tai ne startuolis, sukurtas rūsyje koledžo vaikų. Mes esame komanda iš įkvėptų finansų ir technologijų profesionalų, kurie jau pasiekė sėkmės dirbdami alternatyvaus finansavimo ekosistemoje“, – teigiama „Debitum Network“ svetainėje.
Naujoji sistema esą leistų smulkioms įmonėms gauti finansavimą tiesiai iš bendro investuotojų tinklo, apeinant bankus.
Svetainėje investuotojai viliojami, kad vadinamų DEB žetonų vertė gali smarkiai paaugti. DEB esą būtų naudojami apmokėti visoms paslaugoms ekosistemoje. Jų pasiūla bus mažesnė nei paklausa iš paskolų gavėjų, investuotojų ir kitų naudotojų, nurodoma baltojoje knygoje.
Europos centrinis bankas ir Lietuvos bankas yra ne kartą įspėję investuotojus dėl rizikų, kurias kelia investicijos į kriptografinius žetonus – jie nesuteikia jokios teisės į nuosavybę ir jų vertė gali ženkliai kristi, kyla rizika neatgauti investuotų lėšų.
Dirbti samdomu darbuotoju neketina
T.Langaitis 15min patikino, kad jokio geresnio pasiūlymo nėra gavęs ir dirbti samdomu darbuotoju apskritai neketina.
„Taip, aš planuoju grįžti į privatų sektorių, vienareikšmiškai. Kažkas rašė „Facebook’e“ , kad gavau verslo pasiūlymą ir išėjau, tai labai keistai skamba žmogui, kuris apskritai samdomą darbą yra dirbęs gal prieš 20 metų ir, man rodos, kelis mėnesius.
Visą laiką buvau nuosavo verslo arba dalininko vaidmenyje, kūriau verslus arba į juos investavau, samdomo darbo beveik nedirbau, man čia buvo toks samdomo darbo Seime išbandymas“, – sako T.Langaitis.
Jis patikina, kad „kurs toliau“.
„Negaliu nieko daugiau pasakyti, ką ir kaip. Kai sudėliosiu, tą paskelbsiu viešai. Tikrai niekur nedingsiu, nesiruošiu išvažiuoti iš Lietuvos“, – sako T.Langaitis ir pažymi, kad šalis yra finansinių technologijų lyderė pasaulyje.
