„Kaip bus atsižvelgta į mūsų pastabas, nuo to ir priklausys, ar pasirašysime šį susitarimą“, – 15min sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis. Ši konfederacija, kaip ir kitos organizacijos, ką tik pateikė savo pastabas Vyriausybei.
Nori mažesnio PVM, pigesnės elektros
Jei susitars darbdaviai ir profsąjungos, bus susitarta dėl to, kaip bus didinami atlyginimai. Tačiau reikalavimų yra ne vienas ir ne du.
„Mes norime, kad ir vyriausybė įsipareigotų kai kur, pavyzdžiui, mes pageidaujame, kad būtų atstatytas prieškrizinis PVM – 18 proc.“, – teigė V.Levickis.
Lietuvos pramonininkų konfederacija siekia įsipareigojimo, kad būtų „užtikrintos konkurencingos energijos kainos pramonei“.
„Taip pat būtina spręsti darbo jėgos trūkumą, lengvinant trečiųjų šalių piliečių įsivežimo ir įdarbinimo procesą“, – 15min vardino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė.
Tuo tarpu profsąjungos reikalauja, kad minimalus atlyginimas nuo sausio 1 dienos būtų 430 eurų, o kasmet jis turėtų didėti ne mažiau kaip 50 eurų iki 2020 metų.
Susitikinės su vadovais
Verslininkai taip pat reikalauja, kad būtų prognozuojama mokestinė aplinka, bet tai valdžia gali pažadėti su kaupu.
„Susitarimo projekte nėra paminėta, kaip bus sprendžiami demografijos ir migracijos klausimai“, – pastebėjo LPK vykdomoji direktorė G.Švedienė.
Be to, susitarime, pasak jos, turėtų būti nuostata, jog verslo organizacijos ir visuomenės atstovai būtų įtraukti į sprendimų priėmimo procesą „kuo ankstesnėje stadijoje“.
Reikalavimus priėmęs premjero patarėjas ekonomikos klausimais Lukas Savickas 15min sakė, kad verslininkai yra iš tiesų pateikę daug pastabų dėl susitarimo, tačiau sukonkretinti jų nenorėjo.
„Kol nėra galutinio teksto, būtų netaktiška vertinti šiuos pasiūlymus“, – sakė jis ir pridūrė – šiuo metu bandoma individualiai susitikti su verslo organizacijų vadovais.
„Dabar daug kas atostogauja, bet tikimės, kad pirmoje rugsėjo pusėje jau bus suderintas susitarimo tekstas. Kol vyksta derybos, nenorėčiau išskirti nuostatas“, – nedaugžodžiavo premjero patarėjas ekonomikos klausimais.
Susitarimas gali ir neveikti
Jis patvirtino, kad Nacionalinio susitarimo juodraštyje nėra konkrečių skaičių, kiek galėtų didėti atlyginimai, jei toks susitarimas būtų pasirašytas.
Nacionalinį susitarimą dėl algų didinimo, kaip skelbta anksčiau, ketinama pasirašyti rugsėjo pradžioje.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vienas vadovų V.Levickis tiki, kad susitarimas dėl algų kėlimo gali būti pasirašytas.
„Tik klausimas, kokia forma. Tų nacionalinių susitarimų buvo ne vienas. Tarkim, mes pasirašysim,ir kas toliau? Visi turi vykdyti savo įsipareigojimus, taip pat ir valdžia“, – samprotavo V.Levickis, taip leisdamas suprasti, kad ir sudėjus parašus po Nacionaliniu susitarimu, jis realiai gali neveikti, jei viena kuri pusė ims abejoti.
„Vertinant patį susitarimo projektą, manome, kad būtų tikslinga specifikuoti ir tiksliau apibrėžti valdžios, verslo ir profsąjungų įsipareigojimus“, – mano LPK vykdomoji direktorė G.Švedienė.
