15min.lt pasiekė valdžios institucijų ekspertų skaičiavimai, kiek Lietuvai gali kainuoti socialinis modelis. Per metus įvairūs pakeitimai kainuotų apie 357 mln. eurų, daugiausia tektų atseikėti pensijų indeksavimui.
Naujasis socialinis modelis siūlo bazinės pensijos mokėjimą perkelti į biudžetą, pensijų augimą susieti su darbo užmokesčio fondo augimu.
Ekspertų apskaičiavimais, pensijų indeksavimas kasmet iki 2027 metų kainuotų 135,6 mln.eurų. Dėl tokio pensijų indeksavimo pensijos kasmet augtų po 6 proc.
Ekspertų apskaičiavimais, pensijų indeksavimas kasmet iki 2027 metų kainuotų 135,6 mln. eurų. Dėl tokio pensijų indeksavimo pensijos kasmet augtų po 6 proc., kai vidutinė metinė infliacija vasarį buvo lygi nuliui.
Numatomas „Sodros“ mokesčių lubų įvedimas kainuotų 39 mln. eurų kasmet, bazinės pensijos perkėlimas į biudžetą – 108 mln. eurų ir t.t.
Socialinį modelį rengę mokslininkai pasiūlė galimus papildomų išlaidų finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, įvesti progresinį gyventojų pajamų mokestį, apmokestinti dalį dienpinigių, automobilius ir motociklus, padidinti pelno mokestį iki 20 proc., 15 proc. apmokestinti kapitalo prieaugį, atsisakyti lengvatų ūkininkams ir t.t.
Kol kas nėra neaišku, kaip bus finansuojamas socialinis modelis, jeigu Seimas jam pritars, tačiau mokesčių didinti nesiryš.
Penktadienį socialinį modelį dar kartą svarstė Vyriausybė. Prie Vyriausybės penktadienį piketą surengė profesinės sąjungos, kurios nepritaria daliai pakeitimų.
Svarstyti ilgai neketina
Vyriausybė penktadienį iš esmės pritarė naujo socialinio modelio projektui, tačiau galutinai jam pritarti ketina birželio 8 dieną, pranešė naujienų agentūra BNS.
„Aiškiai pasakėme – laikotarpis reikalauja, kad sprendimai būtų priimami greitai“, – po pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Jis teigė, kad Vyriausybė nėra nusiteikusi tokius projektus svarstyti metus ar dvejus.
„Mes neturime tikslo bloginti sąlygų darbuotojams: atleidimo, priėmimo, darbo valandų. Aš noriu pasakyti, kad tokio liberalizmo darbo santykiuose, koks yra dabar, kada pernai buvo nutraukti darbo santykiai ir 93 proc. žmonių neišmokėtas nė litas, o tarp 7 proc. žmonių, gavusių išeitines, buvo daugiausiai atleistų iš valstybinių įmonių, dar nebuvę“, – tvirtino premjeras.
Jo teigimu, dialogo būdu ieškoma kompromisų. Premjeras kartojo, kad profesinės sąjungos savo nuomonę galės teikti Seimui, kuris priiminės įstatymų pataisas.
„Mes norime, kad dirbtų tiek socialiniai partneriai, tiek ministerijos žmonės, kurie, kaip mes sakome, dirba po 24 valandas, kiekvieną dieną. O kas gali paskui paneigti, kad yra specialiai vilkinama, kad tie įstatymai nebūtų priimti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
