Išsamiau apie biudžeto svarstymą ir priėmimą skaitykite čia.
Automobilių registracijos mokestis
Naujas automobilių registracijos mokestis bus mokamas tik vieną kartą: registruojant transporto priemonę, kai pasikeičia jos savininkas.
Automobilio registracijos mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, jis priklausys nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Būtų apmokestinami visi automobiliai, kurių CO2 emisija – nuo 130 gramų CO2 kilometrui.
Žemutinė mokesčio taikymo riba – 131–140 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams, benzininiams ir dujiniams automobiliams. Dyzeliniams automobiliams mokestis būtų nuo 30 iki 540 eurų, benzininiams – nuo 15 iki 270 eurų, dujiniams – nuo 13,5 iki 243 eurų.
Mokestis įsigalios nuo 2020 m. liepos 1 d.
Vaiko pinigai
Nuo sausio 1 d. vaiko pinigai sieks 60 eurų. Daugiavaikėms, nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms „vaiko pinigai“ dar papildomai kils nuo 20 iki 40 eurų.
2020 m. universalią išmoką turėtų gauti apie 521,9 tūkst. vaikų, papildomai skiriamą išmoką – apie 151,6 tūkst. vaikų.
Nuo 2021 metų universalios vaiko išmokos dydis numatytas 70 eurų, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms – 110 eurų.
Kaip rašė BNS, universalios išmokos vaikams pradėtos mokėti nuo 2018 metų ir iš pradžių siekė 30 eurų. Panašiai tiek dirbantys tėvai iki tol susigrąžindavo per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri buvo panaikinta.
Bankų pelno mokestis
Seimas padidino pelno mokestį bankams. Nuo kitų metų 2 mln. eurų viršijančio bankų pelno dalis bus apmokestinta 20 proc. mokesčio tarifu. Iki šiol bankai, kaip ir visi kiti verslai, mokėjo 15 proc. pelno mokestį.
Iš šio mokesčio į biudžetą tikimasi surinkti 20 mln. eurų. Šios pajamos jau įtrauktos į 2020 metų biudžetą, tad didesnį pelno mokesčio tarifą paskubėta patvirtinti paskutinę minutę – prieš pat biudžeto svarstymą.
Lietuvos banko duomenimis, per 2019 metų devynis mėnesius Lietuvoje bankų uždirbtas pelnas siekė beveik 272 mln. eurų – 1,3 proc., arba 3,5 mln. eurų, mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Priimtame įstatymo projekte numatyta, kad papildomas apmokestinimas bankų pelnui galios tik trejus metus – projekte rašoma, kad „nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020, 2021 ir 2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį“.
Nekilnojamojo turto mokesčio pataisos
Kiek anksčiau parlamentas priėmė nekilnojamojo turto mokesčio pataisas, pagal kurias išplečiama gyventojų būsto ar kitų patalpų mokestinė bazė. Mokestį mokės visi, kurių turto vertė didesnė nei 150 tūkst. eurų.
Tiesa, ši kartelė galioja vieno asmens turtui ir mokestis skaičiuojamas nuo sumos, viršijančios 150 tūkst. eurų. Iki šiol mokestinė riba siekė 220 tūkst. eurų.
Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką, ši riba mažėtų nuo 286 tūkst. iki 200 tūkst. eurų.
Taip pat Seimas suvienodino minimalų NT mokestį visam apmokestinamam gyventojų ir įmonių NT, jį padidinant nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc. Maksimalus tarifas yra 3 proc., jis ir liko.
Įsigaliojus įstatymui, į biudžetą tikimasi surinkti papildomai apie 2,5 mln. eurų pajamų per metus. Įstatymo pataisos įsigalios jau nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
Padidinti akcizai
Nuo 2020 m. kovo 65 proc. išaugs kaitinamojo tabako akcizas. Tokių cigarečių pakelis pabrangs 33 ct.
Taip pat nuo sausio brangs stiprus alkoholis, benzinas, dyzelinas, bet liks akcizo lengvata šildymui skirtiems gazoliams, o žemdirbių dyzelino akcizas nuo sausio didės 7,2 proc. nuo 56 iki 60 eurų už 1 tūkst. litrų. Skaičiuojama, kad litras benzino brangs apie 4 centus, o pusė litro stipraus gėrimo – apie 0,45 euro.
Kas ir kiek daugiau pinigų gaus „į rankas“?
BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas.
Pensininkai
Dėl įstatymuose įtvirtinto privalomo pensijų indeksavimo vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios didės 30 eurų – iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.
Parlamentarams palaikius prezidento Gitano Nausėdos siūlymą, senatvės pensijos kitąmet didės papildomai vidutiniškai 3,5 euro. Papildomai indeksuotos pensijos turėtų būti pradėtos mokėti ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 30-osios, kartu būtų išmokamas ir nuo sausio susidaręs skirtumas.
„Sodros“ duomenimis, įvertinus indeksavimą ir prezidento siūlymą, mažiausios iki 250 eurų pensijos (turint būtinąjį stažą) kitąmet padidės 21,78 euro, o didžiausios daugiau kaip 1 tūkst. eurų viršijančios pensijos – 93,6 euro.
Mokytojai
Bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo pedagogų alga nuo kitų metų rugsėjo augs vidutiniškai 10 proc., arba 100 eurų, „į rankas“. Pavyzdžiui, mokytojo be kvalifikacinės kategorijos alga vidutiniškai augs maždaug nuo 720 iki 790 eurų. Kategorijas turinčių pedagogų darbo užmokestis augs labiau.
Darželių auklėtojų atlyginimai nuo rugsėjo susilygins su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais ir bus daugiau kaip 30 proc. didesni. Preliminariais skaičiavimais, atlyginimai šiems pedagogams didės apie 300 eurų.
Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai nuo rugsėjo bus maždaug dešimtadaliu didesni nei šiemet – augs maždaug nuo 1100 iki 1214 eurų. Tačiau nustatant dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus aukštosiose mokyklose nėra taikoma vieninga pareiginės algos koeficientų nustatymo schema.
Medikai
Valstybės biudžete numatytos lėšos, kad vidutinis gydytojų darbo užmokestis nuo 2020 metų antrojo pusmečio augtų nuo dabartinių daugiau nei 1600 eurų iki beveik 2000 eurų. Slaugytojų darbo užmokestis turėtų augti nuo beveik 850 eurų iki kiek daugiau nei 1000 eurų. Tikslų gydytojų ir slaugytojų atlyginimų augimą šiuo metu numatyti sunku, nes dėl jų dydžių sprendžia įstaigų vadovai.
Tarnautojai
Visų valstybės tarnautojų atlyginimus pakels trimis eurais – nuo 173 iki 176 eurų – augantis bazinis dydis.
Spartesnio algų didėjimo gali tikėtis mažiausiai uždirbantys specialistai ir vyresnieji specialistai – jiems dėl keliamų pareiginių algų koeficientų, nustatančių maksimalias ir minimalias atlyginimų ribas, algos papildomai kils 18–112 eurų.
Pavyzdžiui, vyresniojo specialisto atlyginimas šiuo metu siekia nuo 603 iki 1 220 eurų po mokesčių, kitąmet jis galėtų siekti nuo 714 iki 1 240 eurų. Specialistams algos galėtų kilti nuo dabar esančių 505–1121 eurų iki 613–1139 eurų.
Konkreti valstybės tarnautojų alga priklauso nuo įstaigų vadovų sprendimų.
Statutiniai pareigūnai
Kitąmet daugiausia turėtų kilti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų algos.
Visų grandžių ugniagesiams atlyginimas turėtų vidutiniškai augti 125 eurais ir siekti 931 eurą „į rankas“.
Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams alga vidutiniškai turėtų kilti 227 eurais ir siekti 1484 eurus „į rankas“. Tai – institucija, kurios pareigūnai vidaus reikalų sistemoje uždirba daugiausia.
Antradienį iki biudžeto svarstymo pareigūnai susirinko į protesto akciją priešais Seimo langus.
Vidutiniškai 119 eurų, t. y. iki 1352 eurų „į rankas“, taip pat turėtų kilti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų algos.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnautojų atlyginimai turėtų augti vidutiniškai 114 eurų – iki 957 eurų „į rankas“.
Policininkų algos turėtų kilti vidutiniškai 66 eurais ir pasiekti 1019 eurų „į rankas“, tuo metu mažiausiai kils Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų atlyginimai – vidutiniškai 49 eurais – ir sieks 909 eurus „į rankas“.
Valstybės vadovai
Prezidento Gitano Nausėdos alga atskaičius mokesčius kitais metais bus 5856 eurai – 100 eurų daugiau nei dabar. Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio alga didės 52 eurais, iki 3 065 eurų, premjero Sauliaus Skvernelio – 57,7 euro, iki 3 385 eurų „į rankas“.
Tėvai
Nuo sausio universali vaiko išmoka augs nuo 50 iki 60 eurų, o neįgaliems, gausiose ir nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams – nuo dabartinių 70 iki 100 eurų.
Universalios išmokos vaikams pradėtos mokėti nuo 2018 metų ir iš pradžių siekė 30 eurų. Panašiai tiek dirbantys tėvai iki tol susigrąžindavo per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri buvo panaikinta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad universalios išmokos vaikams padėjo sumažinti vaikų skurdo lygį, kritikai teigia, kad „vaiko pinigus“ gauna ir pasiturinčios šeimos, kurioms parama nereikalinga, ir tikina, kad lėšas prasmingiau sutelkti švietimo kokybės gerinimui, o ne mokėti vaiko pinigus.
Verslininkai
Minimali mėnesio alga nuo kitų metų pradžios augs 9,4 proc. iki 607 eurų neatskaičius mokesčių. Dalis darbdavių sako, kad tai apsunkins jų veiklą.
Nuo kitų metų pradžios keičiasi ir dienpinigių apmokestinimo tvarka – jie bus neapmokestinti, jei juos gaunančio darbuotojo alga sieks 1,65 minimalios mėnesio algos (MMA). Dabar yra taikomas 1,3 MMA koeficientas. Tai, kartu su MMA didėjimu, didžiausios įtakos turės krovinių vežimo automobiliais įmonėms.
Kitąmet naikinami statybos, automobilių remonto ir auklių verslo liudijimai, todėl šias paslaugas savarankiškai teikiantys gyventojai turės registruoti individualią veiklą.
Netiesioginės įtakos verslui turės ir nuo naujų metų didėjantys akcizai degalams.
