Kaip nurodė G.Skaistė, iš viso sulaukta apie 70 siūlymų iš suinteresuotų asmenų ir organizacijų.
Didesnis NPD didinimas
Atnaujintame pakete numatyta neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) artinti prie minimalios algos (MMA). Uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio mokestinė našta toliau mažės, o iki 2028 m. ketinama NPD prilyginti MMA.
Tam, kad būtų galima sulyginti NPD su MMA, pasak finansų ministrės, reikalingos papildomos mokestinės pajamos ir kiti sisteminiai sprendimai, kurie siūlomi reformos pakete.
„Jeigu tiesiog beatodairiškai būtų didinamas NPD, be kitų sprendimų, natūralu, kad tai turėtų poveikį valstybės biudžeto galimybėms finansuoti tokias visuotinai svarbias sritis, kaip krašto apsauga, kaip švietimo susitarimas, kaip visos kitos viešosios paslaugos“, – teigė G. Skaistė.
Ateinančiais metais didinant MMA 10 proc. iki 924 eurų, atitinkamai planuojamas 20 proc. NPD didinimas – iki 751 euro. Dėl šių sprendimų gaunantis minimalią algą 2024 metais uždirbs 76 eurais daugiau.
Individuali veikla
Kovą pristatytas mokesčių reformos paketas daugiausia kritikos sulaukė dėl dirbančiųjų savarankiškai apmokestinimo. Panašu, kad ši sritis dabar susilaukė ir daugiausia korekcijų.
Šiuo metu pagal individualią veiklą dirbančių asmenų apmokestinamosioms pajamoms (jau atskaičius sąnaudas) taikomas 5–15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Taigi, kai žmogus uždirba iki 20 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų, jos apmokestinamos 5 proc. tarifu.
Atsinaujinus mokesčių reformos paketą, ilgainiui atsirastų 3–20 proc. tarifas. Minimaliu tarifu – 3 proc. – tarifu bus apmokestinami tie žmonės, kurių apmokestinamosios pajamos siekia iki 15 tūkst. eurų per metus. Taigi, apmokestinimas jiems mažėtų.
Tiesa, GPM tarifas keisis palaipsniui – 2024 m. minimalus GPM tarifas bus sumažintas 1 proc. punktu (iki 4 proc.), o 2025 m. – dar 1 proc. punktu ir sieks 3 proc.
Siūlymai dėl maksimalių GPM tarifų nesikeičia – 2025 m. jis augtų nuo 15 proc. iki 17 proc., o 2026 m. – nuo 17 proc. iki 20 proc. Viršutinės ribos būtų taikomos tik uždirbant 35 tūkst. eurų per metus (3000 eurų per mėnesį).
Ministerija skaičiuoja, kad tik 5 proc. individualią veiklą vykdančiųjų patenka į šį didesnių nei 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų diapazoną.
Sumažinus apatinę ribą, nuo kurių taikomas GPM apmokestinimas, tarifas nuo pirminio projekto mažėtų ir uždirbantiems 20 tūkst., 30 tūkst. eurų ir panašiai, tačiau konkretesnius skaičius ministerija planuoja pateikti skaičiuoklėje, kurią ketinama sukurti artimiausiu metu.
Taigi, patikslinus siūlymą, pokyčių nepajustų 85 proc. savarankiškai dirbančiųjų (ne 75 proc., kaip planuota anksčiau).
„Daliai mokestinė našta išvis neaugtų, o deklaruojantiems prezumpcines pajamas išaugtų labai nežymiai. Gali būti įvairios situacijos, bet diapazonas yra iki 2 proc. tarifas nuo metinių pajamų“, – teigė G.Skaistė.
Visi individualia veikla besiverčiantys ir toliau galės dviem būdais deklaruoti veiklos sąnaudas: faktinių sąnaudų deklaravimo būdu – renkant patirtų išlaidų įrodymus bei prezumpcinių sąnaudų atskaitymo būdu – populiariausiu tarp individualia veikla užsiimančiųjų, garantuojant mažesnę administracinę naštą.
Finansų ministerija taip pat siūlo valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas priskirti neleidžiamiems atskaitymams ir atitinkamai prezumpcinių sąnaudų dydį sumažinti nuo 30 iki 20 proc. – ta dalimi, kurią paprastai prezumpcinėse sąnaudose sudarydavo VSD ir PSD įmokos.
Kas keičiasi dėl investicinių sąskaitų
Po sulauktų pastabų nuspręsta koreguoti ir investicinės sąskaitos mechanizmą. Numatyta, kad nebus taikomas investuojamo įnašo ribojimas, o per investicinę sąskaitą gauta grąža (pelnas) bus apmokestinamas tik lėšų išsiėmimo metu.
Prieš tai planuota įvesti galimą per metus investuoti ribą, o grąžą apmokestinti tik jei ji nereinvestuota.
„Siūloma neriboti įnešamos dydžio ir leisti į investicinę sąskaitą įnešti tiek, kiek reikalinga, taip pat neriboti investicinių sąskaitų kiekio. Sąskaitą žmogus galėtų turėti nebūtinai Lietuvoje, bet ir tose šalyse, kurios turi dvigubo apmokestinimo sutartis su Lietuva“, – sakė G.Skaistė.
Dėl nekilnojamojo turto taip pat padaryti keli smulkūs pakeitimai – siūloma minimaliu tarifu apmokestinti vėjo jėgaines bei nuo mokesčio atleisti prižiūrimus kultūrinio paveldo objektus.
Tuo metu žemės ūkio atstovams apmokestinimo sąlygos, kaip pristatė finansų ministrė, bus priartinamos prie tarptautinės praktikos.
Individualią veiklą vykdantys žemdirbiai galės pasinaudoti momentiniu turto nusidėvėjimu, kaip ir verslo subjektai, o, išlaidos, reikalingos pajamoms uždirbti, bus laikomos sąnaudomis.
Taip pat ūkio perleidimas šeimos nariams nebus apmokestinamas bei bus įvestas minimalus NT mokesčio tarifas NT, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti.
Vyriausybėje aptars jau šią savaitę
Mokestinį paketą Vyriausybė aptars jau šią savaitę, trečiadienį, vėliau siūlomi pakeitimai bus pristatyti ir Seimo nariams.
„Papildomi pakeitimai, kurie buvo atlikti po derinimo su visuomene, sulaukė palaikymo. Dabar šie sprendimai yra patrauklesni koalicijos partneriams. Galutinį rezultatą matysime po diskusijų Seime, nes ten diskusijos yra plačios, reikalingos, įvertinant visus aspektus. Ko man norėtųsi – kad visi sprendimai būtų subalansuoti. Jei norime tokią trajektoriją išlaikyti, reikėtų esminių sprendimų tokie, kokie jie pasiūlyti“, – teigė G.Skaistė.
