Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pristatyta Lietuvos startuolių ir rizikos kapitalo ekosistemos apžvalga

Rizikos kapitalo investicijos į Lietuvos startuolius šiais metais siekia neregėtas aukštumas. 2021 metų Lietuvos rizikos kapitalo investicijų augimas 2,2 karto viršijo prieš tai buvusį 2018 metų rekordą ir pasiekė 428 mln. eur. Investicijos į ankstyvosios stadijos startuolius taip pat neatsiliko, o užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuvos startuoliais nuosekliai didėjo, rašoma pranešime spaudai.
Verslo planavimas
Verslo planavimas / 123rf.com nuotr.

Šios įžvalgos pateikiamos tarptautinės startuolių duomenų platformos „Dealroom.co“ atliktoje apžvalgoje, kurios bus detaliau apžvelgtos ir šiandien vyksiančio „Wrap Up of 2021 & Startup Awards“ renginio metu. Joje buvo analizuojama Baltijos šalių ir Vidurio Rytų Europos regiono startuolių ekosistemos, rizikos kapitalas ir pritrauktų investicijų dinamika. Tyrimą inicijavo VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinys „Startup Lithuania“, Lietuvos rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“ ir advokatų kontora „Ellex Valiunas“.

Augančios rizikos kapitalo investicijos į startuolius

„Dealroom.co“ apžvalga rodo, kad per 2021 m. Baltijos šalių startuoliai bendrai pritraukė rekordines investicijas – apie 1,8 mlrd. eur, tai yra 3,8 karto daugiau nei 2020 m., o šių šalių startuolių bendra vertė dabar siekia 46 mlrd. Eur. Šie metai buvo išskirtiniai ir vienaragių skaičiumi. Apžvalga parodė, kad Baltijos šalys sukūrė beveik ketvirtadalį visos Centrinės ir Rytų Europos vienaragių.

2021 metai buvo išskirtiniai ir Lietuvos startuolių ekosistemai. Jie pritraukė rekordinę investicijų sumą – daugiau nei 420 mln. eur, o kaip rodo apžvalgos duomenys, bendra Lietuvos inovatyvių verslų vertė pasiekė 7,1 mlrd. eur ribą ir vertinant nuo 2016 metų, padidėjo 17 kartų. Taip pat, pastebima, kad Vidurio Rytų Europos regione pagal rizikos kapitalo investicijas Lietuva užėmė 5 vietą, o skaičiuojant pritrauktas investicijas pagal gyventojų skaičių – 2 vietą, Europoje – 9 vietą.

Kaip sakė „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė, tai rodo, kad Lietuva artėja link startuolių ekosistemos brandos.

„Lietuvos startuoliai šiais metais parodė išskirtinius rezultatus – jie ne tik pritraukė rekordines investicijas, tačiau pasiekė ir kitus aukštus rodiklius: darbuotojų skaičius startuoliuose per metus augo 15 proc, o jų aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto augimas siekė 192 proc. ir buvo 2,9 karto didesnis lyginant su 2020 metų pirmu pusmečiu.

Panašu, kad Lietuvos startuolių ekosistema pasiekė spurto etapą ir, tikėtina, kad ateityje laukia dar didesnis ekosistemos augimas: sulauksime naujų rekordų, naujų vienaragių ir startuoliai taps dar svarbesne Lietuvos ekonomikos dalimi“, – sako R.Rudokienė.

Jai pritaria ir investuotojas, „Practica Capital” partneris Arvydas Bložė, kurio teigimu, Lietuvos ekosistema yra pokyčio taške: „Kol stebime tokį investavimo augimą, galime sakyti, kad Lietuva tikrai žaidžia aukštesnėje lygoje. Ši finansinė sėkmė padrąsins ir daugiau talentų rizikuoti ir gauti daugiau kapitalo ankstyvose stadijose. Pačiai ekosistemai tai suteiks dar daugiau pozityvių rezultatų. Esu įsitikinęs, kad geriausia dar tik laukia“.

Keičiasi ir teisinė aplinka

Atsižvelgiant į dabartinį augimą ir startuolių perspektyvas, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mokesčių ir teisinė aplinka yra itin palanki ir tuo pačiu įgalinanti technologijų įmones augti bei pritraukti investicijų iš vietinių ir pasaulinių rizikos kapitalo fondų. „Ellex Valiunas“ asocijuota partnerė Rūta Armonė pastebėjo, kad 2021-ieji suteikė rinkai tokius reikšmingus sandorius kaip „Baltic Classifieds Group“ pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO) ar „Dokobit“, „Deeper“ bei „Paysolut“ pardavimai.

„Tikimės, kad šis spartus augimo tempas iššauks reikšmingų ir didelio masto pasitraukimų per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) arba įsigijimų ir susijungimų (M&A) sandorius. Taigi, regionas sukūrė sniego gniūžtės efektą, nes technologijų kūrėjai, turintys kapitalo iš sėkmingai parduotų verslų, greičiausiai yra pasirengę investuoti į ateinančią startuolių bangą.

Teisinė aplinka taip pat keičiasi tam, kad atitiktų dabartinius ekosistemos poreikius. Neseniai pasikeitęs opcionų mokesčių lengvatų režimas lėmė, kad Baltijos šalys atsidūrė tarp lyderių Europoje. Remiantis „Index Ventures“ reitingu, Baltijos regione galioja patys palankiausi akcijų opcionų reglamentai pasaulyje, todėl startuoliams lengviau pritraukti ir išlaikyti talentus. Politikos formuotojai supranta ekosistemos poreikius, todėl skatiname,

kad naujos iniciatyvos irgi sutelktų dėmesį į būsimoms investicijoms palankesnę teisinę aplinką“, – savo mintimis dalijosi R.Armonė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs