Pasitarimo pradžioje kalbėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, jog svarbu nepamiršti pirminio, fiskalinio galimų reformų tikslo – tai turėtų padėti surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą.
„Po teminių diskusijų, bendri sprendimai bus daromi ne anksčiau nei rudenį. Noriu patikinti, kad skubių sprendimų nebus. Pelno mokesčio lengvata yra skirta pelningam verslui, kuris galbūt nuo pandemijos nenukentėjo“, – sakė ministrė.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sakė, kad Lietuvoje šiuo metu apmokestinimo sąlygos yra itin palankios, nes pelno apmokestinimo lygis yra vienas žemiausių EBPO, gaunami dividendai iš daugelio valstybių neapmokestinami, akcijų pardavimo pajamos iš esmės irgi neapmokestinamos.
„Lietuva pradeda panašėti į Airijos mokesčių sistemą, kai yra didelė galimybė pritraukti užsienio investicijų, lyginant su regiono šalimis. Tačiau Latvijai, Estijai ir Lenkijai perėjus prie skirstomo pelno apmokestinimo, tai padidina Lietuvos patrauklumą holdingų steigimams“, – teigė viceministrė.
Finansų ministerija nagrinėjo tris alternatyvas dėl galimų pelno apmokestinimo pokyčių.
Pirmasis siūlymas – pereiti prie skirstomojo pelno apmokestinimo sistemos: pelną apmokestinti ne jo uždirbimo, o vėlesnio skirstymo metu.
Antrasis siūlymas yra praplėsti Lietuvoje taikomą investicijų lengvatą, praplečiant investicijoms tinkamų turto grupių sąrašą, neterminuoti investicijų lengvatos, sušvelninti turto naujumo reikalavimus, išplėsti investicinio projekto sąvoką.
Trečiasis – nustatyti naują, su įmonės darbo užmokesčio fondo augimu susijusią lengvatą: leisti atskaityti metinio DU fondo prieaugio sumą tris kartus ar kitaip padidinti DU atsiskaitymą, kai metinis DU augimas > 8 proc. Šią idėją kovo mėnesį pristatė Prezidentūra.
I alternatyva: pajamos į biudžetą sumažėtų apie 400 mln. eurų, tačiau galima tikėtis daugiau investicijų
Skirstomo pelno apmokestinimo sistema dar 2000 m. įvesta Estijoje, panaši sistema priimta 2018 m. Latvijoje. 2021 m. skirstomo pelno apmokestinimo sistemą smulkiam verslui pradėjo taikyti Lenkija.
Ministerijos teigimu, šiandien Lietuvoje taikoma sistema palankesnė užsienio fizinių asmenų investicijoms, pelnas įdarbinamas tikslingiau, palankios sąlygos holdingams ir smulkiajam verslui.
Tuo tarpu Estijoje šiuo metu taikomas 0 proc. tarifas reinvestuojamam pelnui yra palankesnis dėl mokestinės apskaitos, įmonės gali pačios pasirinkti, kada mokėti pelno mokestį, o Estijos rezidentams tenka santykinai mažesnis vieno lygmens apmokestinimas.
Vis dėlto kartu pažymima, kad tarptautinės investicijos sudėtingėja ir skirstomojo pelno sistemos paprastumo įvaizdis blėsta.
2018 m. Latvijoje įvedus 0 proc. tarifą, fiskalinis efektas pasijuto po dvejų metų, o metinės pajamos sumažėjo 50 proc. Jei Lietuvoje matytume panašią tendenciją, įmokos į biudžetą sumažėtų 400 mln. eurų, o perskirstymas sumažėtų 0,7 proc. punkto nuo BVP.
„Pirmais metais, mūsų paskaičiavimais, nuostolis būtų dar didesnis, apie 600 mln. eurų. Tačiau gali atsirasti ir antrinis efektas – pritrauktos investicijos ir mažėjančio šešėlio nauda pajamoms“,– sakė R.Bilkštytė.
Lietuvoje lengvata reinvestuojamam pelnui galiojo 1997–2002 m. Galiojant tokiam tarifui, pajamos iš pelno mokesčio į biuždetą sumažėjo 40 proc. Panaikinus šią lengvatą ir įvedus 15 proc. tarifą visam pelnui, surinkimas pakilo nuo 89,1 mln. eurų iki 227,3 mln. eurų jau kitais metais.
II alternatyva: plėsti įmonių besinaudojančių esama lengvatų sistema apimtis
Pelno mokesčių investicijų lengvata šiuo metu apima įprastą nusidėvėjimą bei apmokestinamo pelno sumažinimą. Jis gali būti mažinamas iki 100 proc. faktiškai patirtų išlaidų įsigijant ar pasigaminant ilgalaikį turtą. Taip pat nepanaudota dalis gali būti perkelta į kitus ketverius metus.
Tam verslai turi atitikti reikalavimus, tokius kaip atitiktis investicinio projekto sąlygoms, turto rūšies, naujumo ir naudojimo veikloje reikalavimams.
Pagal ministerijos paskaičiavimus matyti, kad įmonių, kurios investavo ir galėjo pasinaudoti šia lengvata, yra tik 3 proc. Ja naudojasi 1,6 tūkst. įmonių, lengvata biudžetui kainuoja 86 mln. eurų. Vidutiniškai viena įmonė dėl lengvatos sumoka 52 tūkst. eurų mažiau, generuojamos naudos dydis tiesiogiai priklauso nuo įmonės dydžio.
„Būtų galima patobulinti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) taikomą lengvatą – iš tų įmonių, kurios vykdė MTEP projektus, tik 23 proc. galėjo pasinaudoti šia lengvata. Tai būtų galimybė peržiūrėti jos sąlygas“, – pastebėjo R.Bilkštytė.
Tam siūloma nemažai pakeitimų, tarp jų ir plėsti MTEP priklausančių veiklų apimtį, susiaurinti netinkamų MTEP išlaidų sąrašą ir praplėsti turto grupių nusidėvėjimą. Taip pat įvertinti lengvatinį 5 proc. tarifą pelnui iš MTEP veikloje sukurtų išradimų ir jį praplėsti didesnei intelektinio turto apimčiai. Tai galėtų paskatinti investicijas į Lietuvą iš aukštųjų technologijų įmonių, registruojančių patentus.
„Tokias mokestines lengvatas turi Vengrija ir Kipras, bet jose egzistuoja apribojimų. Lietuvą galima būtų poziciuonuoti kaip vieną patraukliausių šalių ES dėl patentų registravimo“, – sakė R.Bilkštytė.
III alternatyva: Prezidento siūlytas darbo užmokesčio fondo augimo skatinimas turi trūkumų
Paskutinė pasitarime aptarta lengvata – trigubas metinio darbo fondo prieaugio atskaitymas, kai darbo užmokesčio augimas viršija 8 proc. Tokiu atveju investicijų lengvata liktų tokia, kokia yra šiandien. Pasiūlymas kovo mėnesį buvo pateiktas Prezidentūros, ši mokestinė priemonė jau galioja Japonijoje.
Šios priemonės privalumais Finansų ministerija įvardija santykinai nesudėtingą pritaikymą. Ji nukreipta į ekonomikos augimą per darbo užmokesčio skaitinimą, kartu skatinant ir užimtumo augimą.
Tačiau kartu matoma ir trukūmų. „Abejotinas lengvatos tikslingumas, nes darbo užmokesčio augimas net ir kriziniais metais buvo rekordinis. Taip pat neaiškus lengvatos taikinys, darbo užmokesčio fondo augimas negarantuoja proporcingo darbo užmokesčio paskirstymo. Lengvata labiau prieinama didesnėms, ypač užsienio kapitalo įmonėms“, – vardijo R.Bilkštytė.
Ji pastebėjo, kad vertinant retrospektyviai, tos įmonės, kurios iki šiol darbo užmokestį augino 8 proc., vidutiniškai augo net 33 proc. Finansų ministerijos atstovai daro išvadą, jog esant tokioms sąlygoms, su siūloma lengvata biudžetas būtų netekęs mažiausiai 60 mln. eurų per metus. R.Bilkštytė atkreipė dėmesį į susitikimo pradžioje išsakytas mintis, kad lengvata pirmiausia turėtų atsižvelgti į fiskalinius uždavinius.
Prezidentūros atstovas: matome tai ne kaip alternatyvą, o kaip papildomą priemonę
Susitikime kalbėjęs Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius, pristatydamas trečiąją alternatyvą, kalbėjo, kad didelė Lietuvos problema – mažas perskirstymas per BVP, kuris yra vienas mažiausių ES.
„Dėliojant kiekvieną mokestinį sprendimą, svarbu atsižvelgti, kaip tai paveiks šį dydį, kuris svarbus viešajam finansavimui ir ambicingiems pokyčiams. Skatinant ir investuojant į darbo užmokesčio fondo augimo didėjimą, kartu dėl struktūrinių ekonomikos pokyčių didėja ir mokestinės pajamos“, – sakė prezidento patarėjas.
Jis pabrėžė, kad priemonė siūloma 2020 metais, kadangi prognozės rodo, jog atlyginimų augimas artimiausius 2–3 metus bus bent perpus mažesnis nei buvo prieš krizę. V.Augustinavičiaus teigimu, šis pasiūlymas yra nukreiptas būtent į postkovidinį periodą.
„Neturime paskatų, kurios tiesiogiai skatintų investicijas į darbo užmokesčio fondą. Taikliausios paskatos yra orientuotos į naudą darbuotojams, kad būtų palankesnė sistema būtent užmokesčio fondui. Šioje grupėje mes diskutuojame apie siūlymą kaip apie alternatyvą, bet mes tai matytume kaip papildymą. Tai skirtingi dalykai – vieni orientuoti investicijas, kiti į darbo užmokesčio fondo didinimą“, – sakė patarėjas.
Jo teigimu, labiausiai tokia paskata galėtų pasinaudoti mažos ir vidutinės įmonės, kurios dabar sumoka apie 60 proc. pelno mokesčio. Atsakydamas į kritiką dėl mažiausiai 60 mln. eurų sumažėsiančių įplaukų į biudžetą, V.Augustinavičius teigė, kad pirmaisiais metais bent 24 mln. eurų būtų galima kompensuoti iš atlyginimų augimo, jeigu bent kas dešimta įmonė pakeltų atlyginimus daugiau nei 8 proc. Visgi antraisiais netektis būtų apie 70 mln. eurų. Balansas, Prezidentūros prognozėmis, turėtų išsilyginti trečiaisiais metais po lengvatos įsigaliojimo. Taip pat manoma, kad papildomų pajamų būtų pritraukta iš šešėlio mažinimo.
Mokesčių ekspertas K.Lisauskas: reikėtų atsižvelgti į pasaulinius pelno mokesčio pokyčius
„Investors' Forum“ mokesčių ekspertas, tarptautinės įmonės EY mokesčių partneris Kęstutis Lisauskas akcentavo, kad Estija ir Latvija dėl savo mokestinės sistemos šiandien praranda gyventojų pajamų mokestį nuo dividendų. Juos susirenka tos valstybės, kuriose gyvena investuotojai.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu vyskta esminiai pokyčiai globalioje pasaulio mokesčių sistemoje, todėl skubėjimas gali būti klaida. „Janet Yellen, JAV iždo sekretorė, neseniai paragino įvesti minimalų pelno mokestį visame pasaulyje. G20 valstybių finansų ministrai tam jau pritarė. Jei šis procesas judės toliau, o tikimybė yra nemaža, tada Latvijos ir Estijos sistemos praras prasmę. Nes tada ir juridiniai asmenys, užsienio investuotojai, atidėtą pelno mokestį susimokės savo valstybėse, kur įmonės registruotos“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad pereinant prie skirstomojo pelno sistemos reikia daug sudėtingų pereinamų teisės aktų, nes reikia atsižvelgti į visas teises, kurias mokesčių mokėtojai įgijo senoje sistemoje. Tai reiškia daugybę poįstatyminių aktų ir papildomą IT infrastruktūros pritaikymą.
„Galime įsivaizduoti, kiek tai visiems kainuotų ir kaip mes atrodytume, jei dėl galingiausių pasaulio valstybių sprendimų mums reikėtų grįžti atgal. Todėl galbūt tikroji problema yra ta, kad dabartiniai reikalavimai taikomi lengvatoms yra per griežti“, – sakė K.Lisauskas.
Kaip pavyzdį jis įvardijo MTEP ir tas investicijų lengvatas, kurios netaikomos svarbioms įmonių turto grupėms, kaip pastatai ar netgi viešbučių baldai.
„Erdvės diskusijoms yra. Nereikia gadinti to ką turime, nereikia verstis aukštyn kojomis, užtenka tobulinti esamą sistemą. Reikėtų svarstyti antrą arba trečią variantą“, – apibendrino mokesčių ekspertas.
LLRI prezidentė E.Leontjeva: kokios technologijos efektyviausios geriausiai žino įmonės
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sakė, kad norint pasinaudoti dabartine MTEP lengvata, pagrindinis trukdis yra poreikis įrodyti veiklos unikalumą ir absoliutų naujumą. Anot E.Leontjevos tai Lietuvai nėra būtina, be to, atsakingoms institucijoms kainuoja ir tokios atitikties tikrinimas. Mikroįmonėms lengvatomis pasinaudoti sunku, nes jas stabdo apyvartos riba, kuri siekia 300 tūkst. Moters teigimu, antrosios alternatyvos plėtimas sukurtų naujų problemų.
„Jei tik tobulinsime dabartinius kriterijus, neišvengsime biurokratijos ir ginčų. Kalbėjomės su ūkio subjektais, kurie naudojasi tokiomis lengvatomis. Deja, bet lengvata jau yra „skambutis“ Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad galima ieškoti įvairių neatitikimų“, – pastebėjo ji.
E.Leontjeva teigė, kad palaikytų arba 0 proc. reinvestuojamo pelno tarifą arba skirstomojo pelno modelį. „Įmonėms pagrindinis tokio modelio privalumas yra sinchronizacija pagal pinigų kaštų tėkmę. Nėra lygiagrečios apmokestinimo pelno apskaitos, mokestis nėra imamas avansu. Pareiga mokėti atsiranda tada, kai įmonė realiai uždirba pelną. Taip pat, kad įmonės gali sukaupti rezervus, kas svarbu kreipiantis į ES fondus. Deja, dabar savų lėšų neturėjimas mūsų įmonėms dažnai pakiša koją“, – sakė LLRI prezidentė.
Jos teigimu, skirstomojo modelio įgyvendinimas būtų naudingas ir valstybei, kadangi visos įmonės galėtų įsitraukti į skaitmenizavimo, žiedinės ekonomikos priemonių taikymą – tokiu atveju jos tam turėtų lėšų. „Svarbu, kad investuojama būtų pačioje našiausioje grandinėje. Įmonės geriausiai žino kokių reikia technologijų. Jei pereitume nuo dabartinės MTEP lengvatos prie tokio modelio, pripažintume, kad įmonės geriausiai žino, kas bus efektyvu", – teigė E.Leontjeva.
LBAA prezidentė D.Čibirienė: estiškas modelis apkrautų smulkų verslą
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pastebėjo, kad estiškas modelio įvedimas labiausiai apkrautų mažus verslus, kuriems dabar taikomas 5 proc. pelno mokesčių tarifas. Asociacija atliko nedidelę apklausą dėl tokio modelio įgyvendinimo: apie tris ketvirtadalius respondentų, tarp kurių buvo didelės ir mažos įmonės ir finansų konsultantai, teigė, kad tam nepritartų.
D.Čibirienės teigimu, asociacija palaikytų siūlymus dėl galimybės verslui pačiam taikyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normą. „Jei verslas pasirenka, kad visas ilgalaikis turtas, kurį jis įsigijo, būtų parodomas įsigijimų atskaitymuose, tokiu būdu pirmais turto įsigijimo metais jis nemoka pelno mokesčio. Kitais metais to turto nusidėvėjimo sąnaudoms atskaitymai bus neleidžiami , bet turtas generuos pajamas ir verslui bus iš ko susimokėti pelno mokestį. Toks pasiūlymas biudžeto nenuskriaustų, bet palengvintų darbą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir pačiam verslui“, – sakė ji.
