„Sodra“ sausį pranešimus apie kaupimą antroje pensijų pakopoje išsiuntė 264 tūkst. žmonių. Kaupime dalyvauti iš viso jau atsisakė 185,3 tūkst. arba 70 proc. gyventojų, gavusių pranešimus.
Gavusius „Sodros“ pranešimus galima skirstyti į dvi grupes. Pirmoji – žmonės, kurie anksčiau papildomai pensijai nekaupė. Iš viso tokių buvo 88,78 tūkst.
„Iš jų iki šiol 54,1 tūkst. atsisakė kaupimo. 1194 įtrauktieji į pensijų kaupimą savarankiškai sudarė kaupimo sutartis. Dar 4876 žmonės naujai sudarė pensijų kaupimo sutartis, tai yra, padarė tai savo iniciatyva, nors šiais metais nebuvo įtraukti į kaupimą“, – 15min nurodė „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Įtraukti į pensijų kaupimą turi laiko apsispręsti iki birželio 30 d. Jei iki tos dienos gyventojas neatsisakys kaupimo, tuomet nuo liepos 1 d. pradės kaupti antros pakopos pensijų fonde, o fondo valdytoją atsitiktiniu būdu parinks „Sodra“. Verta žinoti, kad gyventojas vėliau galės pats pasirinkti norimą valdytoją.
Atsisakyti kaupti galima pateikus prašymą asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui arba atvykus į „Sodros“ skyrių.
Antroji grupė – žmonės, kurie anksčiau kaupė pensijai, bet 2019 metais sustabdė naujų įmokų pervedimą. Šių žmonių iki 2019 m. sukauptos lėšos liko pensijų fonduose ir toliau buvo investuojamos, tačiau įmokos nuo jų atlyginimų nebebuvo pervedamos į pensijų fondus. Tokių asmenų buvo 175 tūkst.
„Nuo liepos 1 d. jų įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jei iki birželio 30 d. jie neatsisakys įmokų pervedimo atnaujinimo. Kaip ir įtrauktieji į pensijų kaupimą, šie žmonės gali atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo. Iki šiol 131,1 tūkst. žmonių atsisakė sustabdytų įmokų atnaujinimo, o 1369 žmonės savarankiškai atnaujino įmokų mokėjimą“, – nurodė „Sodros“ patarėja.
Įstatymas numato, kad, atsisakius įmokų pervedimo atnaujinimo šiais metais, ši procedūra bus kartojama dar du kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo įmokas sustabdžiusio asmens amžiaus.
Kaupiančiajam antrame pensijų fonde reikia prisidėti 2,7 proc. arba 3 proc. dydžio įmokomis nuo savo pajamų, tai priklauso nuo gyventojo pasirinkimo.
Pasirinkus kaupti palaipsniui, 2022 m. šis įmokos dydis sudarys 2,7 proc. nuo kaupiančiojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), kuriuos į pensijų fondą papildomai perves valstybė.
Pasirinkus 3 proc. tarifą, valstybė papildomai perveda į pensijų fondus 1,5 proc. nuo VDU.
Pensijų fondų valdytojų atstovas: reikia ieškoti priežasčių, kodėl žmonės atsisako kaupti
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis pripažino, kad atsisakančių kaupti žmonių skaičius tikrai nėra mažas.
„Šioje vietoje gal reikėtų paieškoti priežasčių, kodėl taip yra, ir tuo pačiu pabandyti įvertinti, ką gyventojai renkasi kaip alternatyvą. Pirmiausia, visos valstybės institucijos turėtų nuolat dirbti išvien ir prisidėti prie visuomenės švietimo, kad gyventojai suprastų, jog jie turi patys pasirūpinti dalimi pensijos, nes jeigu jie nekaups pinigų papildomai, tai tikėtina, kad jų pensijos bus pakankamai mažos“, – 15min sakė T.Gudaitis.
Pasak jo, Europos Komisijos prognozės rodo, kad dėl demografinės situacijos pajamų pakeitimo norma senatvėje (arba santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo) bus pakankamai mažas.
LIPFA vadovas svarstė, kad galbūt dalis žmonių renkasi alternatyvų investavimą, o tai irgi yra naudinga, bet apskritai jis buvo linkęs manyti, kad dauguma papildomai pensijai nekaupiančių žmonių lėšas linkę leisti vartojimo poreikiams tenkinti.
„Manau, dauguma žmonių pasakytų: kažkur išleidau, net nežinau, ką įsigijau“, – svarstė T.Gudaitis.
Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis anksčiau taip pat svarstė, kad atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime gali lemti požiūris, jog dabartinės išlaidos yra svarbesnės už būsimas bei galbūt neigiama aplinkinių patirtis.
Manau, dauguma žmonių pasakytų: kažkur išleidau, net nežinau, ką įsigijau.
„Žmonės sako: ai, pensija dar toli. Bet jei pradėsi kaupti vėliau, sukaupsi mažai. Kartais jauni žmonės sako, kad pensijos nesulauks, nors sulaukia beveik visi, išskyrus tam tikrą mirtingumą darbiniame amžiuje“, – sakė T.Medaiskis.
Paklausus, ar žmonių sprendimą nekaupti gali lemti pensijų fondų verčių šiuo metu patiriami svyravimai, T.Gudaitis sakė, kad galų gale ilguoju laikotarpiu fondai uždirbs grąžą, o trumpalaikiai bangavimai yra suprantami.
„Svyravimus turėjome koronaviruso pandemijos pradžioje, ženkliai didesnius – 2008–2009 metų krizės pradžioje ir turime šių metų pradžioje. To neišvengsi. Tas, kas taupo reguliariai, uždirba gerą, kasmetinę teigiamą grąžą. Tie, kas kaupia, turėtų būti kantrūs ir nesiblaškyti“, – patarė T.Gudaitis.
