Galimybė steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų kaupimo bendrovę, kurios idėją iškėlė socialdemokratai, numatyta socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos gairėse, kurias turi patvirtinti Seimas.
Pritariantieji ir prieštaraujantieji valstybiniam fondui ant svarstyklių lėkštelių beria tokius argumentus: fondas sukurtų pasirinkimo galimybę norintiems grįžti iš privačių pensijų fondų į valstybinę sistemą, konkuruodamas su privačiais pensijų fondais sumažintų administravimo mokesčius ir net leistų apkarpyti biudžeto deficitą, nes pervedimai į privačius pensijų fondus laikomi biudžeto išlaidomis.
Tačiau sprendimas pareikalautų investicijų, perviliotų specialistų iš privačių pensijų fondų, kaip ir daugelis valstybinių įmonių veiktų neefektyviai, o jo galimus nuostolius dengtų valstybė. Be to, būdamas konservatyvus, jis nepasiūlytų nieko naujo, nes fondų valdymo įmonės ir taip yra įpareigotos turėti konservatyviojo investavimo pensijų fondą.
„Toks fondas turėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su privačiais fondais, jis neturėtų investuoti į rizikingus vertybinius popierius ir turėtų būti konservatyvus“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.
Pasak jo, valstybinis pensijų kaupimo fondas galėtų būti valstybės įmonė prie „Sodros“ ar kitos institucijos, tačiau ne finansuojama valstybės, o užsidirbtų iš fondo dalyvių investicijų.
Valstybiniame fonde kaupti pensijai galėtų vyresnio amžius darbuotojai, gaunantys mažesnes pajamas.
Mokslų daktaras Teodoras Medaiskis prognozuoja, kad tokia valdiška bendrovė būtų labai veikiama politikų prašymų ir mano, kad kur kas geresnė išeitis būtų griežtesnė privačių fondų priežiūra.
Fondo idėja smarkiai abejoja ir „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys mano , kad toks fondas papildomai kainuotų valstybei: „Jei valstybinis fondas veiktų tomis pačiomis sąlygomis kaip kiti rinkos dalyviai, kodėl gi ne – dalyviams būtų daugiau pasirinkimo. Jei jis veiktų išskirtinėmis sąlygomis, tai būtų diskriminacija privačių fondų, kurie patys investavo į informacines technologijas ir kitas sistemas, pritraukė kvalifikuotų žmonių, specialistų, fondų valdytojų“.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva sako, kas siūlydami steigti valstybės valdomą pensijų kaupimo bendrovę, politikai pripažįsta, kad nepasitiki privačiais pensijų fondais.
