Parduoti valstybines įmones privačiam kapitalui, tikėtina, Maskva nusprendė tiesiog norėdama padengti biudžeto deficitą, atsiradusį dėl žaliavų kainos kritimo ir įvestų sankcijų. Susirinkdamas šiuo metu jam žūtbūt reikalingus pinigus Kremlius išloš laiko, kad ir toliau galėtų atidėlioti gyvybiškai svarbių ūkio reformų vykdymą. Rusijos valdantieji baiminasi, kad šios reformos gali būti pernelyg rizikingos ir nepopuliarios.
Naftos milžinės „Rosneft“ rinkos vertė per pusantrų metų susitraukė daugiau negu du kartus.
Be to, nors Vladimiras Putinas aiškina, kad įmonės tikrai nebus parduotos pusvelčiui, tačiau dabar metas privatizacijai yra itin nepalankus. Pavyzdžiui, naftos milžinės „Rosneft“ rinkos vertė per pusantrų metų susitraukė daugiau negu du kartus.
Maža to, tiek „Rosneft“, tiek kitoms svarbioms šalies įmonėms buvo įvestos Vakarų sankcijos, o tai gali tapti svarbiu investuotojus atbaidysiančiu veiksniu.
Galiausiai, Kremlius ne kartą leido suprasti, kad valstybė privatizuojamose kompanijose pasiryžusi ir toliau išlaikyti kontrolę, o tokia situacija vargu ar bus patenkintas kuris nors iš naujųjų pirkėjų.
Po Rusijos vyriausybės susidorojimo su „Jukos“, verslininkams investicijos kartu su valstybe atrodo perdėm pavojingos ir rizikingos.
Nors planuojamoji naujosios privatizacijos banga tikriausiai ir nebus tokia skandalinga kaip 1995 m. Rusijoje įvykusi vadinamoji vaučerinė privatizacija, kuomet daugybė milijonierių oligarchų tapo milijardieriais, tačiau ir šį kartą gali iškilti įvairių nesąžiningo pasipelnymo atvejų.
Tokiu atveju daugiausia praloštų eiliniai rusai bei sąžiningo verslo įvaizdis. Praėjus daugiau negu dviem dešimtmečiams nuo Rusijos žengimo iš planinės į rinkos ekonomiką, tai būtų didžiulis žingsnis atgal.